Juozas14 05 Lap 2013 12:59
Go hard or go home!
Štai ir baigėsi ilgasis savaitgalis su “Vėjas galvoje”. Orų prognozės žadėjo daug, visi rėkė garsiai ir gavosi...kaip visada – dvigubai mažiau negu tikėtasi. Tačiau ir to, kas buvo, pakako per akis! Šeštadienį ir sekmadienį su Darium Daraška kaupėm jėgas ir ruošėmės morališkai „Milk & Blood” varžyboms, o pirmadienio ankstyvą rytą jau lėkėm į Akinio spotą Šventojoje.
Kodėl verta dalyvauti Wave varžybose? Ko gero daugėlį pradedančiūjų labai atbaido varžybų formatas – 15min. trukmės eliminacijos plaukimas ir...nesėkmės atveju galima važiuoti namo. Tačiau būtent šios kelios minutės gali būti pačios geriausios gyvenime! Dalyvavimas varžybose ir noras laimėti motyvuoja labiausiai, o didžiausias varžovas esi pats sau. Lieki vienas prieš jūrą, o tavo ginklai – lenta ir burė. Po starto signalo - tik bėgti į vandenį ir padaryt viską ką gali ir tai, ko iki tol niekada negalėjai, arba nežinojai, kad gali. Adrenalinas kyla, baimė dingsta, didini greitį, prieš akis statėja banga, šauni į viršų ir laikas sustoja. Ore tylu – vėjas nebešvilpia, bangos nebeošia.O galvoje tik viena mintis – aš turiu tai padaryti, nebėra ką prarasti! Dabar arba niekada! Būtent tokiomis akimirkomis pavyksta nugalėti save ir visą pasaulį. Išnirus iš vandens su pirmu oro įkvėpimu plaučius užpildo ne tik oras, bet ir neapsakomas jausmas – laisvės, laimės, didybės, pergalės kratinys. Būtent tai ir yra didžiausia pergalė, didžiausias atpildas, kuris atperka viską.
„Vėjas galvoje“ organizuotos "Pienas ir kraujas" varžybos buvo išties puikios – lepino šiltas pietų vėjas ir geros Baltijos bangos. Vandenyje nebuvo šalta, kraujas tiesiog virė nuo adrenalino, tad vėsus vanduo buvo tarsi atgaiva. Burtai lėmė, kad pirmąjį plaukimą turėsiu plaukti su Lietuvos čempionu Darium Mikelioniu. Vilties pereiti į kitą etapą buvo nedaug, bet buvo. Kiek silpnokas ribinis vėjas man buvo palankus - skridau aukštai, sukausi lengvai ir man pavyko! Antras raundas prieš Algimantą Nėniškį. Čempionas įveiktas, įtampa atslūgus, viskas kaip per sviestą ir štai jau skalbiuosi Akinio skylėj. Beviltiškai, kelis kartus bandžiau pereiti mūšą ir visą likusį laiką skalbiausi. Parsinešiau didelę saują „gintarų“, o su jais ir kelialapį į finalą su Gintu Lapėnu. Vėjas silpo, jėgos irgi. Gintas geriau pažįsta bangas, todėl žinojau, kad vienintelis šansas įveikti seną jūrų vilką – skristi ypač aukštai, laikiausi toliau nuo kranto, kur vėjas kiek stipresnis ir skridau. Pavyko atlikti kelis triukus ore. Laikas ėjo į pabaigą, sulaukiau savo bangos, ir smagiai ją raižydamas plaukiau kranto link, buvau visai prie pat mažojo molo, nebuvo kada jį apžiūrinėt, nors jis buvo vos už keliolikos metrų, sukausi atgal į bangą, kad gaučiau bent kažkokį papildomą balą. Šį kartą „gintarai“ nebetilpo į saujas, laukė ilgas kelias pliažu. Nešiausi „gintarus“, inventorių, o pakeliui paaiškėjo, kad ir pergalę.
Antradienis.
Po naktį siautusios audros itin didelės bangos, ir stiprus vėjas. Paskubomis griebėm 4 kvadratų bures ir tai buvo teisingas pasirinkimas. Smagūs tramplynai prie kranto, ir didelės didelės bangos autobusų parke, kurios skalbė be jokio pasigailėjimo.
Vėjas po truputį silpo ir netrukus teko imti didesnes bures, 4.7 buvo pats tas, jų užteko iki popietės. Diena buvo nuostabi.
Gero Vėjo,
Juozas
LTU14
