motorizuoti savo pačių trūkumus ir sugebėjimų nebuvimą ir nenorą pasiekti ko nors savo darbu stengiasi kompensuoti arkliais. ir kuo tų arklių daugiau negu reikia iš tikrųjų, tuo noras parodyti savo pranašumą didesnis. Kažkodėl rusiško vilkiko Ural vairuotojas nesistengia bet kokia kaina išdurti elementaraus sierastiko, o vat koks dudnelis su krūva arklių po kapotu ir dar daugiau testosterono kažkur kitur, būtinai stengiasi tave padaryti nors tau tai iš tiesų vienodai šviečia. Tada apmaudu būna tik kai pagalvoji, kad kai jis prisiplos gričiausiai dar ką nors priplos. Vat vakar elementarus pavyzdys: ( kalbu kaip kokia bobutė
) Vakaras, gatvelė prie namų kvartaliuko, galima sakyti gyvenamoji zona, žaidžia vaikai. Važinėju sau ramiai su rolikais, matau iš pagrindinės gatvės įsukančią britvą, iš pradžių britva važiuoja lėtai ir aš nuo to britvono nusisukęs sau ramiai judu man reikiama kryptimi. Bet matyt mane pamačius jam kažkas užgrojo ir staiga už nugaros suriaumojęs tas pimpis pro mane per pusę metro prasinešė ant galinio rato. Jam turbūt atrodė, kad jis labai krūtas, tegul. O aš tepagalvojau durnius, pimpis, debilas. Matyt tai, kad aš apie jį taip galvoju jam suteikia malonumą ir savo vertės pajautimą. Lygiai taip pat su burzgaliais ant vandens motociklų ,jie nesismauko ten kur jų niekas nemato. Tarp kitko pastebėjau, kad burlentės irgi po truputį tampa krūtu sportu ir ateina naujas kontingentas, lieka viltis kad tas kontingentas pamatęs, kad nesigauna krūtai atrodyti taip greitai kaip norėtusi atsisijos
Ką gi, matyt teks savaitgaliais važinėt kažkur kitur. Tik kad nelabai yra kur. Iki jūros neprilakstysi.
