Tarp darbo su užsienio klientu šeštadienį ir konferencijos Švedijoj kitą savaitę ištaikiau 4 dienas nuvažiuot prie jūros. Žmonos sesuo gyvena per kokius 8 km nuo Drevernos spoto, pagal GPS, nors keliu išeina kokie 30 km.
Pirmą dieną pakeliui sustojom Elektrėnuose, idant galėčiau pasidžiaugti pelkinio čainiko džiaugsmais. Nes praeitais metais aplankydamas Vartų Technikos Maratoną praleidau progą pasiturkšti nuostabiomis sąlygomis Eleike.
Kitą dieną po atvažiavimo žmona išsireikalavo nuvažiavimo prie jūros maudytis. Pamačiau, kad kitą dieną vėjo nebus, ir nusprendžiau bent antroje dienos pusėje aplankyti Dreverną. Prie jūros buvo per vėsu ir per vėjuota, kad būtų malonu kepintis, be to bangavimas buvo tik toks, koks Dusioje būna per vidutinį vėją (lentoj buvo parašyta "2 balai"). Jūra-ežeras, lygus apystipris side-shore vėjukas. Idealios sąlygos pirmą kartą lipti į jūrą. Taigi, sugalvojau sugrįžti įrangos, susirasti tas mistines Monciškes, ir pasikrikštyti Baltijos vandeny. Ačiū Gedui ir Mantui už privažiavimo instrukcijas http://www.bures.lt saite!
Grįžom, pavalgėm, ir į pavakarę patraukėm į šiaurę. Monciškių sodybą radau tik kartą pasiklausęs kelio. Jokių buriuotojų joje nebuvo. Šeimininkai įtariai į mane žiūrėjo ir pasakė, kad jų buriuotojai grįš tik ketvirtadienį. Na ką, bandyti čia ar paieškoti giminingų sielų Šventojoj?
Nuvažiavau į Šventąją. Privažiavau iki pat asfaltinio tako galo. Pliaže susitakelavau 8.3 burę, persirengiau ir nusivilkau viską į vandenį. 20 sekundžių vandenyje nešant lentą su bure įtikino, kad be batukų plaukti yra nekokia mintis. Apsiaviau.
Beachstartas. Pirma minutė plaukiant parodė, kad tas vėjukas, padoriai švilpęs ausyse ant kranto, yra net nepakankamas 8 m^2 burei. Paplūduriavau per "kalnelius" kelis šimtus metrų pirmyn, parplūrudiavau atgal ir taip dar kelis kartus. Prie pat kranto, kur bangos pradėdavo kilti ir ristis, pasijusdavo malonus pagreitis, lygtai nuo kalniuko burlentė ėmė plaukt.
Tik patį pirmą kartą pavyko gražiai apsisukti prieš vėją. Vėliau "kalneliai" išmušdavo iš pusiausvyros, ir nuleisdavau burę.
Paplūduriavės gal pusvalandį, sugalvojau, kad užteks, susivyniojau viską, ir patraukėm atgal, su užsukimu į "Juozo bravorą".
Toks va keistas pirmas mano kartas. Išvados:
* reikia įsigyti anemometrą, nes kažkaip vėjo jausmas dažnai apgauna.
Šiaip ir sausumos sąlygos buvo tokios, kokios rodo, kad Elektrėnuose smagu -- medžiai siūbavo, net žoles vėjas plaikstė.
* reikia mokytis prieš vėją suktis greitai. To prireikia bangose ir su mažom lentom. O gal mažesnė lenta priverstų to išmokt?
Ir keletas klausimų:
* kaip čia taip, kad Monciškėse nieko nebuvo, nors prognozai rodė F4-F5? Aš galvojau, ten visą vasarą buriuotojų gyvenama...
* ar prie "Auksinių kopų" išvažiuot į patį paplūdymį (iki asfalto galo) saugu, ar niekas nebaudžia?
* kaip pakuotis įrangą prie jūros, kad smėlio nepatektų? Kaip patyrę waverideriai daro? Dabar tai ištiesiau burę ant pievelės pavėsy, kad smėlis išdžiūtų ir nukristų.
Komentarai?
Albertas
