Lituvos Rytas

[Bobas32]

Šios dienos, (šeštadienio) Sporto skiriuje, ketvirtame puslapyje šiek tiek apie burlentes.

[laser]

Labai svarbu

[Girmantas]

net atsibudau siryt, bevartydamas laikrasti prie arbatos puodelio..

[Bobas32]

Straipsnio autorė Dalia parašė taip, kaip jai atrodo. Tai gerai. Matyt tokie dalykai yra suprantamesni su buriavimu nesusijusiems žmonėms. Ji plaukė kartu į Gotlandą paskui Arūną. Interviu ėmė iš Ginto. Apie likusius - pagal įspūdį ir pokalbius kelionės per Baltiją ir "Pienas ir Kraujas" varžybų metu. Tikiuosiu, kad straipsniukas patiks ir dar ne vieną Dalios darbą pamatysime šiame dienraštyje. Šis atrodo jau ketvirtas.

[Audrius]

imeskit pati straipsni, ato brangus tas LR

[Edas50]

Burlenčių mėgėjai gyvenimą planuoja pagal vėjo kryptį

Dalia Musteikytė

"Lietuvos ryto" korespondentė

Sezonas -- jau į pabaigą

"Pučia? Pūs?" -- šis klausimas dažniausiai skamba ten, kur susirenka
bent keli burlenčių sporto mėgėjai. Stipriau ar silpniau pučiantis
vėjas dažnai lemia jų planus ir net darbo grafiką.

"Porą valandų iš ryto padirbsiu, o paskui -- į marias", -- taip į žinią
apie buriuoti palankų vėją reagavo kaunietis bendrovės "Vartų technika"
vadovas Arūnas Rinkevičius.

Darbuotojai įmonių, kurių vadovai pametę galvas dėl buriavimo, žino:
jei šefas atvyko automobiliu, ant kurio stogo pritvirtinta burlentė,
biure neužsibus.

Prieš išplaukdamas buriuoti, Vilniaus bendrovės "Šemas" direktorius
Robertas Gradauskas kurį laiką pavaldiniams sakydavo, jog vyksta į
svarbų susitikimą, todėl negalės atsiliepti mobiliuoju telefonu. Tačiau
kolektyvas greitai perkando tikrąją tokio jo elgesio priežastį.

Retkarčiais iš darbo laiką buriavimui nugvelbia ir sostinės bėndrovės
"Everestus" direktorius Aidas Bubinas bei šios įmonės technikos vadovas
Eduardas Bareika.

"Anksčiau kiekvieną dieną pradėdavau nuo orų prognozių peržiūros, o
dabar pirmadienio rytą orais pasidomiu ir daugmaž žinau, kokia bus
savaitė. Jei geras oras, suplanuoju dieną taip, kad pavyktų ir
paplaukioti.

Buriuoju ne visus savaitgalius. Juk ne visuomet pučia. Nebepuolu
gaudyti kiekvieno gūsio, kaip pradedantieji. Į viską jau reaguoju
šalčiau nei jie", -- pasakojo žinomos reklamos gamintojos -- bendrovės
"Lukrecija BBDO" kūrybos direktorius Gintas Lapėnas.

Buriavimo sezonas pas mus jau į pabaigą, bet dar ne visi šios sporto
entuziastai lentas ir bures pakuoja į garažus. Vieni dar vis gaudo vėją
Lietuvoje, kiti ruošiasi kelionėms į šiltesnius vandenis.

Įgūdžiai praverčia darbe

Pirmąsyk ant burlentės atsistojęs devintoje klasėje, G.Lapėnas ir po
penkiolikos metų plaukti nori ne mažiau nei tada.

"Kam man to reikia? Nežinau. Kai pradėjau, buvo aišku -- žinojau, ko
noriu siekti. Dabar nebežinau", -- traukė pečiais jau dešimtmetį
gyvuojančio burlentininkų klubo "Vėjas galvoje" įkūrėjas ir siela
G.Lapėnas.

Jis -- vienas šio klubo narių dvasią atspindinčio pavadinimo autorių.

"Ilgai galvojom, kaip savo klubą pavadinti. Mintis atėjo Nidoje,
žiūrint, kaip burlentininkai eina pakrante ir kelia galvas į viršų -- į
dangų, debesis.

Tada buvo sukurta ir klubo emblema: į dangų pakelta marmūzė -- nuo
visko atsijungusio žmogaus galva, kuriam galvoje švilpia vėjas", --
prisiminė ne vieną apdovanojimą už savo darbus gavęs reklamos kūrėjas.

Darbe jam kartais praverčia dėl burlenčių išugdytas orų prognozių
išmanymas: "Pavyzdžiui, turime "degantį" projektą šviečiant saulei
baseine nufilmuoti žmones. Pažiūriu, kad per keturias dienas bus tik
pora saulėtų valandų. Tuo laiku komandą ir nusiunčiame dirbti".

Žiūrėdamas kino filmą, G.Lapėnas nejučia pirmiausiai pastebi ne stambiu
planu ekrane rodomus veikėjus, o už jų vėjo kedenamus medžių lapus
ar banguojančią jūrą. Burlentininko dėmesį vėjas ir bangos prikausto
labiau nei filmo herojų tekstai ar vaidyba.

Stebi orų prognozes

Anksčiau, kai nebuvo interneto ryšio, susirinkti į krūvą ir rengti
varžybas burlentininkams būdavo sunku.

"Internetas -- visas išsigelbėjimas. Galima akimirksniu susisiekti,
pranešti, kur kada plaukiam", -- aiškino varžybas rengiantis ir pats
jose dalyvaujantis G.Lapėnas.

Į šiltuoju metų laiku kone kiekvieną savaitgalį ir net į darbo dienos
pabaigą Elektrėnų, Kauno mariose, Dusios ežere ar Baltijoje rengiamas
burlenčių varžybas sulekia šio sporto mėgėjai iš visos Lietuvos.

"Kauniečiams lengviau nei tiems, kas gyvena Vilniuje. Jie vietoje turi
kur plaukioti. O mums iš Vilniaus reikia kitur važiuoti, tai atima
daugiau laiko, pinigų", -- kalbėjo klubo "Vėjas galvoje" vadovas.

Vasaromis šalia Šventosios esančios Monciškės tampa tikra burlentininkų
Meka. Čia esančiame kempinge jie įsikuria su šeimomis, šunimis ir gaudo
vėją ar jodinėja ant bangų. Kol tėvai buriuoja, vaikai turškiasi
vandenyje, bendrauja. Jiems tai -- lyg vasaros stovykla.

Pietaudami ar vakarieniaudami visi išsitraukia nešiojamus kompiuterius
ir internete nagrinėja orų prognozes.

"Mūsų sinoptikai dirba gerai, bet jie pateikia informaciją paprastiems
žmonėms. Buriuotojams to maža. Jei sinoptikai rašytų laikraščiuose ar
per televiziją praneštų tiek informacijos, kiek reikia mums, tie, kas
neužsiima buriavimu, nieko nesuprastų", -- paaiškino G.Lapėnas.

Dirba kūnas ir protas

Burlentininkų kompanija -- įvairiausių profesijų ir amžiaus žmonės.

"Dauguma mūsų -- specialistai, kurie dirba protinį darbą. Buriuojant
galima galvą pravėdinti. Išplaukus dirba ne tik kūnas, bet ir protas --
negali atsipalaiduoti, turi sekti bangą, kiekvieną niuansą.

Taip išsyk nuo visų rūpesčių atsijungi. Galbūt kažką panašaus patiria
didžiuliais greičiais lakstantys motociklininkai?" -- svarstė G.Lapėnas.

Tuos, kurie buriuoja ilgiau, sieja ir kiti bendri bruožai -- jie
nusiperka didelius automobilius, kuriais gali įrangą vežiotis.

Vėliau burlentininkai įsigija vandeniui atsparius laikrodžius,
hermetiškus mobiliųjų telefonų dėklus, navigacinius, o kai kurie -- ir
vėjo stiprumą matuojančius prietaisus.

Pamėgus stichiją, sunku sustoti

Visus šiuo etapus praėjo prieš trejus metus burlentėmis susižavėjęs
pervežimų bendrovės "Šemas" savininkas R.Gradauskas. Pati pradžia --
kaip ir daugumos: ant skolintos draugo lentos.

Netrukus vėjas ir bangos jį įsuko taip, kad R.Gradauskas tapo ne tik
vienu Burlentininkų asociacijos steigėjų, klubo "Vėjas galvoje" nariu,
bet ir prie jo veikiančios buriavimo mokyklos instruktoriumi, varžybų
teisėju.

Neseniai žaisdamas krepšinį R.Gradauskas patyrė traumą -- trūko kelio
raiščiai. Tai burlentininko neprivertė ilgam nurimti. Dar iki galo
nepasveikęs, jis jau skraidė ant burlentės ir išdarinėjo triukus.

Kaune ir Vilniuje biurus turinčios bendrovės "Vartų technika" savininkas
A.Rinkevičius pirmąsyk buriuoti pabandė prieš penkiolika, o rimtai šiuo
sportu užsiima penkerius metus.

Kartą jis, dar pradedantis burlentininkas, išplaukė į jūrą ir nebegalėjo
savo jėgomis sugįžti. Tuomet kaunietį išgelbėjo kitas burlentininkas.

Nuo tada A.Rinkevičiaus galvoje kirbėjo mintis perplaukti jūrą. Tą jis
ir padarė šių metų rugpjūtį, be sustojimo perplaukęs Baltiją nuo
Šventosios iki Gotlando salos.

"Susidraugavus su stichija, sunku liautis", -- pripažino nuolatinis
burlentininkų varžybų dalyvis ir jų rengėjas.

Trauma ilgam nesustabdė

Pašėlusiai su vėju laksto ir internetinių tinklų, apsaugos ir oro
vėdinimo sistemų įrengimu užsiimančios Vilniaus bendrovės "Everestus"
vadovai A.Bubinas ir E.Bareika. Burlentes jie išbandė panašiu laiku --
maždaug prieš ketverius metus.

Pirmąsyk ant lentos atsistojęs ežere, E.Bareika visą dieną malėsi nuo
vieno kranto iki kito, griuvo, kėlėsi, kol vakarop pajuto -- jau jis
valdo burlentę, o ne ši jį. Netrukus jis tapo "Vėjas galvoje" nariu.

Beburiuodamas E.Bareika susipažino su A.Bubinu, jiedu ėmėsi bendro
verslo, o dabar dar kuria ekstremaliam sportui skirtą interneto portalą
"Extreme-sports.lt". Jie -- ir "Vėjas galvoje" buriavimo instruktoriai,
vasaros savaitgaliais "čainikams" (taip vadinami pradinukai) dėstantys
buriavimo teoriją, paskui gainantys juos po ežerus ar marias.

"Kai vėjas nepučia, ramiai nebūname. Tada -- snieglenčių slidžių, kalnų
dviračių eilė. Nuolatinis judėjimas -- mūsų kompanijos gyvenimo būdas",
-- patikino E.Bareika.

Kartą belakstydamas dviračiu, jis visu ūgiu griuvo ant šono. Sužeistą
koją teko operuoti. Nepaisant to, po trijų dienų E.Bareika išvyko į
Italiją buriuoti Komo ežere. Koja per dieną ištindavo, kaupėsi
skysčiai. Juos burlentininkas įsigudrino nusitraukti pats Milane
pirktais švirkštais.

Žiemą -- į šiltus vandenis

Tiems, kam buriavimas tapo gyvenimo būdu, laiko ir pinigų šiam
užsiėmimui visuomet atsiranda. Pradedantiems nereikia brangaus
inventoriaus, o vėliau pagal poreikius lentas ir bures galima mainyti.

"Lentą galima sudėvėti. Greičiausiai sunaudojamos tos, kurios skirtos
lenktynėms. Jos -- maksimaliai lengvos. Be to, ant šių lentų stovintys
žmonės naudoja daugiausiai fizinės jėgos, jos tūkstančius kartų daugiau
nei kitų tipų lentos atsimuša į bangas", -- aiškino G.Lapėnas.

Jis pats šiuo metu turi dvi skirtingų klasių lentas. Trečią, skirtą
plaukioti per bangas, G.Lapėnas sulaužė prieš trejetą savaičių
Šventojoje vykusių jo paties rengtų varžybų "Pienas ir kraujas" metu.

"Tris ar keturias lentas esu apgadinęs jau anksčiau, bet dar niekad
nepasitaikė, kad ji lūžtų perpus kaip tąkart. Trečią lentą būtinai
įsigysiu. Tai -- savaitės klausimas", -- patikino G.Lapėnas.

Netrukus jis su kompanija trauks į Tenerifės salą, kur gaudys Atlanto
vandenyno bangas.

"Ten yra ko pažiūrėti, iš ko pasimokyti. Tenerifėje apstu visokių
burlenčių dirbtuvėlių, parduotuvių, nuomos punktų. Toje saloje
geriausiai jaučiasi bangų mėgėjai.

Galima sutikti burlentininkų, kurie ten ir gyvena. Pašaudo aštunkojų,
priduoda juos į restoranus, gauna šiek tiek pinigų. Jie susimontuoja
įrangą iš nebereikalingo į šiukšlynus išmesto inventoriaus ir plaukioja.
Toks savotiškas gyvenimo būdas", -- pasakojo G.Lapėnas.

Dar burlentininkai žiemomis dažnai traukia į Egiptą ar plaukioja palei
pietų Prancūzijos krantus.

Lietuvoje buriuoti galima tol, kol temperatūra nukrenta iki 0 laipsnių.
Kai labiau atvėsta, kiekvienas lašas prišąla prie bures, ji tampa sunki.

"Vėjas galvoje" nutrūktgalviai sugeba paplaukioti ir iškritus sniegui --
užsimeta Kalėdų Senelio drabužius ir pasileidžia į Elektrėnų marias.

Pomėgis artimas visai šeimai

"Man patinka ir lenktyninė, ir didžiausia "Furmulės" klasės lenta.
Plaukdamas siekiu ir meistriškumą tobulinti. Išmokstu bangose kokį naują
elementą, pačiam iškart mieliau. Išsiverčiu, tai išsiverčiu. Pakeliu
burę, plaukiu toliau.

Rezultatas nėra vienintelis mano tikslas. Man įdomu palenktyniauti,
bangose pasidaužyti. Mėgstu tą laisvės pojūtį", -- dėstė G.Lapėnas.

Tiems, kas nori pajusti tą patį malonumą, patyręs burlentininkas siūlo
pradėti nuo buriavimo mokyklos. Ten pradedantieji gauna progą
pasitikrinti, ar išties vanduo ir vėjas yra tai, kas jiems suteiks
adrenalino ir gyvenimo džiaugsmo.

"Pradinukams sekasi skirtingai. Pavyzdžiui, vyresnioji mano duktė Ugnė
atsistojo ant mokyklinės lentos ir nuplaukė taip, tarsi visą gyvenimą
būtų plaukiojusi. Porą kartų numetė burę, o kitkas -- puiku. Tiesa, ji
lanko šuolius į vandenį, tai pusiausvyrą moka laikyti, vandens nebijo.

Nelabai noriu, kad jai ir mažajai dukteriai Gytei priklausomybė nuo
adrenalino per anksti atsirastų", -- pripažino G.Lapėnas.

Jo žmonos Andželos gyvenimas taip pat susijęs su burlentėmis. Ji pati
neburiuoja, bet žino daugybę šio sporto niuansų, lyg profesionali
sinoptikė išmano orų prognozes. Per burlenčių varžybas A.Lapėnienė
įvykius vandenyje stebi per vaizdo kameros ar fotoaparato objektyvą.

Kiti burlentininkai, kaip ir G.Lapėnas, kalba, jog savo vaikų neskatina
buriuoti. Tačiau ne vienas atžalas prie vandens pratina nejučia.
Pavyzdžiui, E.Bareika savo keturmetei dukteriai Sibilei jau įtaisė
hidrokostiumą, savaitgaliais vežasi ją į varžybas.

[alga]

Wow. Publicity.

Yra toks posakis: laikraščiuose viskas yra tiesa, išskyrus tuos retus atvejus, kai turi žinias iš pirmų rankų. O čia viskas atrodo gerai. Subalansuotas, be nesąmonių straipsnis. Nebent gal per dažnai kartojamas žodis "direktorius".

Albertas

[Gintas]

Perskaiciau:)
Albertai, Lietuvoje visi direktoriai. Bet del vieno tu teisus - straipsnyje nera dideliu nesamoniu. Ar tai gerai?:) Kai nera nesamoniu, tai nekyla noras kovoti uz teisybe ir rasyti daug daug komentaru:)
Besikalbedami su korespondente ieskojome naujo kampo arba temos kaip ta burlentizma atskleisti. Siek tiek pritruko laiko.
Butu sveika ateiciai jei po sio straipsnio tiesiog cia surasytumete savo mintis, idejas straipsniu temoms.
Is straipsnio viena tema jau lipa. Apie burlentiaju vaikus - kaikurie buriuoja, kiti serfinguoja, bodybordina arba hidrokostiume visa diena vandenyje sedi.
Kokios dar temos?

[dominykas]

o vaikuciai, kurie kaitbordina?

[Gintas]

nuotrauka labai OK

[Jezus]

Is tiesu, socialinis statusas zurnalizmo per daug sureiksminamas tokiose vietose kur socialinis statusas visiskai neturi jokios reiksmes. Poto mums su Benzu problemos nuejus pas daktarus - jus i burlentininkus nepanasus. Nes burlentinikas - tai pagyvenes, kulturingas, turtingas verslininkas, skaidrinantis itempta dienotvarke burlentemis, motociklais, savo automobiliu kolekcija ar kitom egzotiskom pramogom. O mes, kur i valkatas panasus kazkaip nebetelpam i ziniasklaidos sukurta burlentininko ivaizdi. Maximum koks rysis imanomas, tai kad tiekiam zolyte verslo nuvargintiems ir atsipalaidavimo siekiantiems burlentinkams

[Gintas]

Jezus paliete aktualia shortu ir kostiumu kiekio spintoje santykio problema.

Sutinku, kad zodzio "direktorius" kartojimas siek tiek stumia nuo "raudona lenta, baskietkes, trusikai, baidare" i "brangu, ne sodas, turciu pindesiai". O kur stumti?:)

[laser]

Manau reiketu perteikti tikra vejagalviska dvasia o ne rasyneti apie telefonu dekliukus.
Galbut ne tuos direktorius klausinejat.
Reiketu interviu imti is laisvo oro direktoriu.
Bet va LT laisvo vejo Guru trim menesiam isvykes i Bali

[Edas50]

Manau reiketu perteikti tikra vejagalviu dvasia o ne rasyneti apie telefonu dekliukus.
Galbut ne tuos direktorius klausinejat.
Reiketu interviu imti is laisvo oro direktoriu.
Bet va LT laisvo vejo Guru trim menesiam isvykes i Bali

Esme ne direktoriuose... Jei pastebejot, tai kiekvienam straipsnyje, nesvarbu apie ka jie bebutu, yra minimi zmones kartu su ju uzimama padetimi visuomeneje. "Galbut ne tuos direktorius klausinejat..." - geriau uz Ginta sios dvasios niekas ir neperteiks. Kaip jau mineta, interviu dave Gintas, o apie likusius veikejus Dalia (LR zurnaliste) susidare ispudi is keliones per Baltija, is varzybu "Milk&Blood" ir skaitinedama musu foruma.
Na gal straipsnis ir ne "perliukas", bet visgi yra tikrai geras, nusvieciantis vejagalviu gyvenima.
Kai kas is skaiciusiuju sake - "Na straipsnis siaip sau , nieko uzkabinancio, intriguojancio"... Dalis tiesos gal ir yra, nes straipsnyje nera pasakojama kaip paleidziamos zarnos, kaip mes skestam i savaite po viena burlentiaju, kaip nuo to kencia musu vaikai ir zmonos, like be maitintojeliu ir pan. Gal i sekanti straipsni is tiesu ideti daugiau kraujo?
Ziurekime i viska pozytiviai ir is dvieju dalyku rinkimes teigiama puse - apie buriuotojus RASO laikrasciai, ir vis dazniau. Pagaliau mes turim sava zmoguti is LR, kuris karts nuo karto gali nusviesti mus ugyvenima.

[Gintas]

"Manau reiketu perteikti tikra vejagalviu dvasia o ne rasyneti apie telefonu dekliukus"

Tai parasyk, kas yra ta dvasia ir bus tema.

Idomus straipsniai yra tie, kur atskleidziamas biciukas kaip potencialus jaunikis. O cia visi bicai su vaikais, seimomis:) Turi buti aprasyti jegos atributai (turiu masina, motocikla, buta), seksualinis pajegumas ( miegu vien su mulatemis), padetis visuomeneje ( Viktoras U. geriausias draugas). Jei kazko is situ dalyku truksta, tai jaunikis turi priklausyti bent jau intelektualiniam elitui ( tureti sodyba prie ezero). Straipsnis butu apie tai. Apie mulates lovoje.

Dar laikrastyje yra straipsniai, kad manekene ryte vietoj zadintuvo pazadina kate.