na, va, kadangi laikinai negaliu kultivuot savo mylimų sporto šakų, o megzti kažkaip nesinori, nusprendžiau atgaivint seną užsiėmimą- lygumų slidinėjimą. Nuėjau į rūsiuką, šiaip ne taip radaudu apmusijusius, voratinkliais aptrauktas lazdas- atrodo Jos- trisdešimties keturiasdešimties metų senumo, Kauno SIF gamybos, 190 ūgio, juodos slidukės. Batai, nuo senumo oda pakietėjus, bet nieko, prasivaikščios. Užsimečiau ant pečių- lengvutės, tai ne kalninės- ir į ąžuolyną. Stojau ant slidžių ir pirmyn, jau kad lėksiu... Deja, seni įgūdžiai pamiršti, jaučiuos kaip karvė ant ledo
Pirmą ratuką apsuku gana nevikriai (dar ir koja šiek tiek šlubuoja), bet paskui viskas stoja į savo vėžias (slidės irgi:). Antras ratas jau visai smagus gaunas.
taigi, pasirodo, sena meilė nerūdija- ir gamtoj pabuvau, ir prakaito išliejau.
Gal kas galit pasidalint patirtim apie inventorių- ar verta pirkti naują, kokios firmos, kokios kainos ir pan.
