Snowkiting Haugastol

[PeLeX]

P3180005m.jpg (24.66 KiB) Peržiūrėta 11147 kartus(ų)

[img]

P3180005m.jpg

[/img]

[Plikis]

Norėtūsi kaip ir varyti dviem pamainom, bet raumenys "neveža".
Nes sniego, kalnų, šlaitų, vėjo pasiūlos turim tiek, kad neapžiojam ...
Chebra kaituoja, kaifuoja, tobulėja valandom , va, tik mažų kaitų pritrūksim

Špokai iš Lietuvos - nepavydėkit mums, vis vien jau greit plauksit

[Kiestas]

.

[kasstiss]

Duok dieve jums sveikatos ir istvermes atlaikyti sitoki malonumo maratona

[androidas]

Siandienos nuotykiai
zadetas super vejas praejo pro sali. keliai buvo uzdaryti, tai teko mankstinti kojas. pasiemem tik mazus aitvarus, kuriu aisku, kad pritruko po gero pusvalandzio. diena super.vaizdai super.nuotaikos puikios

[PeLeX]

Toliau smaginamės Šešta vėjuota diena iš eilės, nei rankyčių nei kojyčių...

Kastis.jpg (51.3 KiB) Peržiūrėta 11055 kartus(ų)

Liudas.jpg (50.58 KiB) Peržiūrėta 11055 kartus(ų)

Valdas.jpg (52.3 KiB) Peržiūrėta 11055 kartus(ų)

[Artim]

Nu jo..., belenkaip fainai matau leidziat laika, ziauriai apmaudu kad nepavyko kartu isvaziuoti(viskas per tas Alpes, nors ir ten buvo l.faina), lieka vel neissipildziusi svajone.
Laikas chebryte namo varyt, dienos uzskaitytos supratau, cia jau sako spokai parskrido, ledai tirpsta(aisku galetu greiciau)...

[Plikis]

Žiūriu forumas prislopo, visi skaičiuoja praplaukiančius špokus ant paskutinių ledo lyčių.
O mums žiema baigėsi Haugastolio kalvose smagia saule, pusnimis ir vėju, su labai plačiu diapazonu.
Pakaitavom vos ne septynias dienas, skaičiuojant paeiliui, bet ne visi kasdien, ir įvairiai.
Visi septyniese buvom patenkinti kelione, ir kaitavimo galimybėmis. Ko gero šitą post`ą perkelsim į kitą skiltį, kad liktų ir kitiems metams kažkokia informacija, tai kyla noras kažkiek plačiau papasakoti, ką mes ten veikėm.
Tarp mūsų buvo visokio lygio snieglentininkų ir kaituotojų, tai visi iš pradžių gana skirtingai žiūrėjo į būsimas aktyvias atostogas.

Atvykus iš visokių kampų, kas iš Kauno, kas iš Kopenhagos ar Bergeno, sekančią dieną skubos nebuvo. Nes ir vėjuką rodė tik vakarop, tai ir nuvarėm gal ketvirtą valandą į tolimesnį, Skulevika ( http://haugastol.no/index.php?m=snowkitingspots&lang=en) spotą.
Iš anksto galiu teigti, kad Handargevidda jau patapęs žiemos kaituotojų rojumi, nes nepriklausomai nuo oro sąlygų, rasi ten bet kada bebraidančius vėjagalvius. Vėjas beveik nepučia, bet kaitai guli, kažkas mojuoja, mokosi, kai kurie kyla, ir kaituoja.
Stovim grupė lietuvaičių, stebim vėją, ir vertinam situaciją. Nebuvusiam šitose vietose, aišku aplinka įdomi: kad patektum ant sniego, reikia perlipti pusantro metro sniego bortą nuo kelio. Bent jau toje vietoje.
Jei Flysurfer juda, manau, galima bandyti ir man. Mano naujas Ozone Frenzy dar nėra daug išbandytas. Vėjo biški yra, startuoju. Kažkaip pasiekiu prasidedantį kalną už ežeriuko, ir vėjas pasilpsta. Kiek betąsytum, kaitas nepakyla. Matuoju vėją - beveik 2 m/s. Matyt chebra žvengia iš manęs, kad betiksliu reikalu prasidėjau. Nieko, laiko yra, lūkuriuoju, kaip ir kiti. Gal po pusvalandžio, ne kaitas pradeda kilti, bet ir traukti.
Vėjo nedaug, bet jau bandau užkilti į kalną. Pradžiai jis lėkštas, kažkas pavyksta. Vėjo pučia iki 4 m/s. Su didelėm fizinėm pastangom ir technika, užkylu į nemažą kalną. Flysurferiai skrieja nuo jo tik saugokis.
Vieną kartą nusileidžiu pasisaugodamas ir aš. Vėjo pakanka. Vėl užkylu ant kalno, ir varau tolyn. Pučia 6-7 m/s. Kaip pirmai dienai, tai smagumas neišpasakytas - viskas ko ir laukei iš snowkaitingo.
Kiek pabuvę, varau žemyn link kelio, pasakyt chebrai, kad vėjo bent ant kalno tai užtenka.
Jau pora mūsiškių startavę, kiti nesiryžta, nes ir laikas jau vakarop, ir vėjas šiaip sau. Raginu nedelsti, ir varyti.
Kiti irgi startuoja, kažkas ima mano Frenzy testavimui. Veiksmas jau įsivažiuoja. Saulė visai neskuba tamsinti spoto.
Po kiek laiko vėl užkylu ant kalno, bandau prisivyti mūsiškius, kad paklausti, kaip sekasi. Nepavyksta, nes visi sutikti kaifuoja nuo kaitavimo, ir visai nekreipia dėmesio į mano lindimus į jų "trasą".
Pereinu su kaitu į kitą kelio pusę, ten irgi vėjo pakanka, bandau padėti besimokančiam kaituoti su snieglente, nors to visiškai nemoku.
Padarau keletą užėjimų į kalną ir atiduodu kaitą Valdui.
Vėjo dar yra, tai kažką reikia veikti, imu Liudo kaittaksi, ir manę tris kartus užtempia į kalną, nuo kurio galiu pats nusileisti.
Pagaliau visi pasitenkina pirma diena, o ir vėjas vėl parimsta.

Antrą dieną važiuojame arčiau, nes ir vėjas pučia normaliai. Startuojame iš Ragnarok pernykščių varžybų vietos. Vėjas 7-9 m/s. Be mūsų kaitų irgi nemažai. Lekiam į kalnus. Po nakties geras smagus sniegelis ant seno sniego, ypač juo smagu varinėti kalnuose. Visi išsibarstome, nes kiekvienas nori kažko savito. Po valandos sutinku Liudą, ir pakviečiu į vieną smagų šlaitą. Dar bečiuožiant į jį, pradeda trūkti vėjo.
Pričiuožiam šlaitą, ir kaitai jau nebekyla. Žvalgomės, ir matome, kad situacija visiems panaši.
Nuo kalno nusileidžiam tiesiai, be kaitų. Po to bandau į Frenzy pakinkyti du važnyčiotojus, bes tik 10 metrų pajudam. Trūksta vėjuko.
Imam už kaitų, ir einam pietauti. Dar kurį laiką, matau, Valdas bando "išmelsti" kažko iš kaito, bet greit ir jis eina raityti kumpiuko.
Geras pusvalandis, ir vėjas vėl pakyla.
Dauguma varom į kalnus, ir suradę tinkamą vietą, kartu bandom pafotografuoti vienas kitą. Vėjas stiprus, gana gūsiuotas, gal iki 10-12 m/s.
Tai per tą pusvalandį visokių nesąmonių įvyko. Paskui bandom kitą smagią kaitavimui vietą surasti, aš vedu, bet nerandu. Pasirodo, tas smagus sniegelis, pakilus stipresniam vėjui buvo nugintas nuo šlaitų, ir liko tik standūs gūbriai-bangelės.
Antrą dieną vėl visi pasiėmė, kiek norėjo.

[Plikis]

Jau iš vakaro matėm windguru trijų žvaigždučių violetines prognozes, tai rytas parodė, kas gavosi: kelias į pagrindinius spotus uždarytas.
Vėjas traškina pušis tarp namelių ir Geilo. Pora snieglentininkų neturi mažų kaitų, tai išeina slidinėti į Geilo Skicentrą.
Diena prieš, iš čekų išgirdom, kad galima kažkur pėsčiomis nueiti ant ežerų pakaituoti. Taip penkiese ir padarom. Pusvalandukas nuo Haugastol viešbučio, ir mes ant Nygardsvatnet ežero. Išbandėm naujus sniegbridžius, ir slides su kailiukais.
Vėjo pučia normaliai: 13-18 m/s. Pučiam 9-vynkes, 7-ynkes ir šeškes. Kas ką turi.
Besiruošiant startuoti, vėjo gūsis pagriebia mano Sligshotą nuo sniego, ir nutempia atgal link viešbučio. Bėgam dviese paskui jį 300 metrų, kol jis paima ir užkliūna už vienintelio stulpelio šlaite. Jei ne jis butų buvę po ralio.
Ten ir startuoju tada su savo šeške. Bet vėjas nemaloniai gūsingas, kaitas kaip vijurkas šokinėja visame eigos lauke. Gal tik atpratau nuo savo judraus kaito?
Vėjas vis dar stiprus, kaip kiti susitvarko su savo devinkėm, nežinau. Dar kiek pakaituoju, pradedu priprasti prie kaito blaškymosi. Tada duodu savo kaitą Androidui, ir einu fotografuoti. Keliolika minučių, ir vėjas pradeda silpti. Iki tiek, kad šeškė jau nebetempia. Devinkės dar dirba, bet po kiek laiko ir visai nustoja pūsti. Jaučiam, kaip kaitaliojasi vėjo kryptis, o mes neplačiam ežere tarp aukštų šlaitų.
Vėl užkandam arbatos, ir vėl po pusvalandžio sulaukiam rimtesnio vėjelio. Bandau kelti šeškę, bet man parodo, kad nuo lėkimo per ežero ledą, kaito medžiaga papjaustyta. Neverta rizikuoti dar labiau paplėšyti kaitą. Imu Valdo 7.5 Kahoona. Vėjo nedaug, gal 8-9 m/s, bet man su slidėmis užtenka. Atrodo geriau eina užsipjauti už devinkę.
Dar kiek pasimalam prie silpstančio vėjo, ir visai nurimsta.
Su nedideliais pasivaikščiojimais, vėl diena smagiai praleista
Vakare aptariam dienos įspūdžius, paplanuojam sekančią dieną, pakaitinam saunoj pertemptus raumenis, pamurkdom lūpas į žalias devynerias.

[Plikis]

Ryte šaunam visi vėl link Haugastol viešbučio, ir per kalną lipam iki kito ežeriuko. Nes vakarykščiame, galvojam, vės bus kokia vėjo kryptis užstota.
Eidami matome, kad vėjo bus šiandien "rūgščiai", bet sportinis azartas veda į priekį, nors kartais prieš vėją ir paeiti neina. Ežeriuką matome, Lillevann, nutūptas keliolikos kaituotojų. Matome, kad varinėja tik keletas šeškių, kažkas bando FS Viron sutramdyti nesėkmingai. Vėjas pučia 17-22 m/s. Pastoviai neša sniegą per ežerą. Vakar kažkodėl neklijavau savo kaito, tai tokiam vėjui ir nieko neturiu. Žinoma, ir šeškė čia būtų per daug. Liudas su Andriumi bando susitvarkyti su savo devinkėmis. Įmanoma, bet smagaus ir saugaus jausmo nėra. Stovim krūvoje ir
stebim kitus. Vėjas taip neša sniegą, kad per kelias minutes bet koks padėtas daiktas apauga didelia pusnimi.
Apšylam su arbata, ir einam per ežerą į aukštesnę, kokių 80 m. aukščio kalvelę, kad nusileisti nuo jos. Bekylant vėjas vis stiprėja, kad net kartais snieglentę bando išplėšti iš rankų. Pačios kalvoas viršūnė nupūstyta, ir saulės nutirbdyta - vieni akmenys. Vos išstovėdamas matuoju vėją - 22/26 m/s. "Padorus" vėjukas.
Pora kartų nusileidžiame nuo kalno, ir nutariame eiti pakuotis, ir vėl eiti iki vakarykščio spoto. Gal ten vėjas bus ramesnis?
Gryžti iki kaitų per ežerą reikia pavėjui, tai visiems pire tokio vėjo tai pavyksta be problemų, kaip įmetus pirmą pavarą čiuoži be pasispyrimų.
Vėl link viešbučio smagiai nusileidžiam žemyn nuokalne, bet biški stabdo limpantis sniegas. Einam link Nygardsvatnet ežero. Pereinam mažesnį ežeriuką, kylam į pylimą ir sustojam. Ant pylimo pastiprėjęs vėjas taip švilpia ir neša sniego kruopas į veidą, kad toliau eiti nesinori.

[Plikis]

Vakare apartamentuose stebim situaciją, nes vėjas silpnėja. Bel kelias 7 dar vis neatidarytas. Ryte varom į vietą žiūrėti, kas gausis.
Vėjo nėra stipraus, bet kelias uždarytas, mašinas praleidžia konvojumi kas kelias valandas. Mes atvažiavę nespėjam į eilinį konvojų tik 10 minučių. Teks laukti 2-2.5 valandas. Trise nutariam lipti gretimą kalną, ir nusileisti nuo viršaus link viešbučio. Lipti aukštyn ne pyragai - kas keli žingsniai smunki iki kelių. Bet laiko turim, ir per 40 minučių mes jau beveik kalno viršuje. Pakilom 180 metrų aukštyn. Įsiamžinam, ir ieškom nusileidimo atgal. Šlaitas gana status, tai leisimės labai greitai. Bet sniegas pliusinis, klampus, ir su ilgesnėmis slidėmis stabdytis net nepatogu. Leidžiamės gal 2-3 minutes, Liudas vos ne laviną išprovokuoja.
Dar po valandos sulaukiam konvojaus, ir varom į artimiausią spotą prie dambos, nes tik ten leidžia bazuotis kaitiorams.
Kaitų daug, vėjas vidutinis, 6-8/9 m/s. Oras pats šilčiausias iš visų dienų, ant ežero daug kur per sniegą matosi vanduo. Jį kaituodamas ne vienas tiesiogiai pajuto per savo "neperšlampamus" rūbus.
Vėjas vėl buvo ir pastiprėjęs, ir parimęs. Bandėm kilti į kalnus. Bet ten sniegas šlapias, daug uolų ir akmenų, tenka būti atidiems. Ir prisiminiau, kad ten kalne buvo pernykščių kaitavimo varžybų pirmas punktas, kuris buvo įveikinėjamas pėsčiomis ...
Nežiūrint į oro sąlygas, tą dieną smagiai pašokinėjom ir kitaip prisikaitavom. Ir per tą laiką, po pietų jau atidaro kelią, ir atgal galim važiuoti bet kada, nelaukdami konvojaus. Bet mūsų batareikos jau baigėsi, rūbai peršlapę,
varom namo.

[Plikis]

Kitą dieną vėjas postipris, pusiau apsiniaukę, sniegas šiek tiek pašalęs. Visi, kas turi naudojam mažiausius kaitus. Pradedam Orteren ežero kairėje pusėje, baigiam dieną dešinėje, kur startavo pernykštės Ragnarok varžybos. Ilgos foto ir video sesijos, šuoliukai per aukštas pusnis ir griovius greta namelių.
Puiki šešta diena.

[Plikis]

Rytojui rodo tik vos pastiprėjantį vėją vakarop. Tai ir spote paskutinią savo kaitavimo dieną atsirandome tik pavakary. Kaituotojų tik keletas. Vieni bando su nepamatuojamo ilgio stropomis pakelti foilinį Ozoną. Bet kažkodėl pavėjui. Jiems nepavyksta. Vėjas nepučia. Guli čekų gitara.
Palipus į šlaitą šiek tiek, jaučiasi vėjukas. Matuojam - iki 1 m/s. Bet dar pagal prognozes turi stiprėti.
Kol sustiprės, mūsų kompanija lipa į nemažą kalniuką kojų pramankštinti, pafotografuoti panoramos. Aš kiek paėjęs, ir pajautęs vėjuką, leidžiuosi į mašiną, imu savo Frenzy 11, ir vėl kiek pakilęs į kalną, bandau keltis kaitą. Ilgai jį tasau, nes vėjo vos 1 m/s pučia. Taip betampydamas pakylu dar aukščiau į šlaitą. Ir po truputį vėjas vis stiprėja. Pastiprėjus iki 3 m/s jau kyla mano kaitas. Pamojavus jau ir traukia. Pradedu kilti į kalną.
Ir dar aukščiau pakilus, vėjo gaunu tarp 3-4 m/s. Tokio pasirodo mano foilui užtenka visai neblogai kilti į 20-30 laipsnių nuolydžio kalną. Prisiveju saviškius kalno viršuje, jie jau leidžiasi žemyn pėsčiomis. Aš susipakuoju savo foilą, ir greitai su slidėmis nusileidžiu iki mašinų.
Ir vėl greitai startuoju su Frenziu, nes chebra man "leidžia" dar kažkiek pasimalti prie šitokio "vėjuko". Matosi, kad prognozės neišsipildys, ir jų snowkaitingo užbaigimas įvyko vakar. Mano vyksta dabar prie gerų 3 m/s vėjo. Dar pora kartų pakylu į kalną, ir pakuojuosi.
Vėjas parimo, o špokai prie Vilniaus aerouosto primygtinai skelbia lietuvišką pavasarį.

[misavi]

Labai smagus reportažas. Atrodė parašyta daug, bet akimis surijau - nepastebėjau . Šaunuoliai .

[kgkg]

smagu
baltas pavydas