apie baimes
Parašytas: 08 Lap 2006 03:51net ir pradėdamas šią temą nežinau ar tai gera mintis. panašu, kad tokiomis temomis labiau dera kalbėti susėdus prie stalo, su vyno taure, po gero pasiplaukiojimo ar panašiai, o forume paprastai vyrauja "trumpu post'u taisyklės", ... ir vis tik smalsumo, o gal noro priversti jus pasipasakoti, ką kiti prisimintų ilgiau nei 3 minutes, ryžtuosi pradėti šią temą.
iš karto prašyčiau susilaikyti nuo tokiu atsakymu, kaip: "... eik tu", "čia tai nieko" ir t.t., jei neturit ka rašyti, geriau tiesiog perskaitykit ir tyliai pamastykit.
panašu, kad turėčiau pradėti, kad išprovokuočiau jus ar tiesiog leisčiau temai užduoti vystymosi kryptį.
šį sezoną patyriau, kelis įvykius privertusius daug ką permąstyti ir imti vertinti kitaip. papasakosiu jums vieną, kuriame buvau daugiau lyg ir stebėtojas.
situacija. monciškės. pučia vakarai. jūra skalauja didžiąją paplūdimio juostos dalį. pucia 12-18 m/s. matau kaip vienas bičelis, pasijunta nebesaugus, gulasi ant žemės, laikydamas kaitą viršuje, bandydamas susivokti, ką turėtų toliau daryti (o gal bandydamas atsisegti). Aš iš toli pamatau, kaip jį pakelia 0,5m į viršų ir vėl nuleidžia ant žemės. pamažėle artėja kopų juosta. pradedu bėgti link jo. pamatau kaip kaitas užloopina ir šauna į kopas. jį išplėšia į orą manau kokius 6 metrus ir jis iš to aukščio krenta ant kuoliukų, kurie sukalti ir apipinti šakomis, siekiant apsaugoti kopas nuo juros bangų, bent jau taip atrodė iš mano pozicijos, tačiau nukrenta per 1 metrą nuo kuoliukų. tada kaitas startuoja į pakartotinį loop'ą ir jį plėšia per kuoliukus, trenkia į kopą ir ..... viskas nurimsta..... aš esu totaliai peršikęs, pribėgu artyn uždusęs, galvodamas apie tai ką aš pamatysiu: sudraskytą veidą, kūną sudarkytą ar su sulaužytomis galūnėmis, o gal ir visai lavoną. nesinorėtų to patirti dar kartą..... jam iš esmės viskas baigėsi stebuklingai gerai, nes pasirodo kaitas užloopinęs antrą kartą jį pratraukė visai virš kuoliukų (jis tik šortus susiplėšė), to aš dėl atstumo neįžiūrėjau.
va tokia istorija ir nei trupučio nepagražinta. kartais tokio veiksmo dalyvis to pats nė nemato arba dėl šoko nė nesupranta. iš šalies tai atrod eina na...
iš karto prašyčiau susilaikyti nuo tokiu atsakymu, kaip: "... eik tu", "čia tai nieko" ir t.t., jei neturit ka rašyti, geriau tiesiog perskaitykit ir tyliai pamastykit.
panašu, kad turėčiau pradėti, kad išprovokuočiau jus ar tiesiog leisčiau temai užduoti vystymosi kryptį.
šį sezoną patyriau, kelis įvykius privertusius daug ką permąstyti ir imti vertinti kitaip. papasakosiu jums vieną, kuriame buvau daugiau lyg ir stebėtojas.
situacija. monciškės. pučia vakarai. jūra skalauja didžiąją paplūdimio juostos dalį. pucia 12-18 m/s. matau kaip vienas bičelis, pasijunta nebesaugus, gulasi ant žemės, laikydamas kaitą viršuje, bandydamas susivokti, ką turėtų toliau daryti (o gal bandydamas atsisegti). Aš iš toli pamatau, kaip jį pakelia 0,5m į viršų ir vėl nuleidžia ant žemės. pamažėle artėja kopų juosta. pradedu bėgti link jo. pamatau kaip kaitas užloopina ir šauna į kopas. jį išplėšia į orą manau kokius 6 metrus ir jis iš to aukščio krenta ant kuoliukų, kurie sukalti ir apipinti šakomis, siekiant apsaugoti kopas nuo juros bangų, bent jau taip atrodė iš mano pozicijos, tačiau nukrenta per 1 metrą nuo kuoliukų. tada kaitas startuoja į pakartotinį loop'ą ir jį plėšia per kuoliukus, trenkia į kopą ir ..... viskas nurimsta..... aš esu totaliai peršikęs, pribėgu artyn uždusęs, galvodamas apie tai ką aš pamatysiu: sudraskytą veidą, kūną sudarkytą ar su sulaužytomis galūnėmis, o gal ir visai lavoną. nesinorėtų to patirti dar kartą..... jam iš esmės viskas baigėsi stebuklingai gerai, nes pasirodo kaitas užloopinęs antrą kartą jį pratraukė visai virš kuoliukų (jis tik šortus susiplėšė), to aš dėl atstumo neįžiūrėjau.
va tokia istorija ir nei trupučio nepagražinta. kartais tokio veiksmo dalyvis to pats nė nemato arba dėl šoko nė nesupranta. iš šalies tai atrod eina na...
. Vejas is SSV 5-6ms. Is esmes nieko rimta. Na nudraginau nuo kranto kokiu 300m, ir kazkuriuo momentu nesugaudziau kaito ir anas tvojosi ant vandens... pabandziau pakelt, nesigavo, pabandziau dar kelis sykius - vel nesigavo, o tada ir prasidejo tryda - apsiciupinejau ir supratau, kad isplaukiau ne tik kad su trumpu hidriaku, bet dar ir be liemenes ir kazkodel pasirode, kad jiegos greit apleidzia ir pradedu grimzti. Vo tada jau pradejau galvot apie tai ko dar nespejau padaryt ir koks mano gyvenimas buvo. Laimei, siek tiek veliau pakilo vejukas ir man pavyko pasikelt kaita ir saugiai pargryzt krantan. Va tokia vat baime buvau apturejes.
ir staiga sustoju prieš pat tokį besiformuojanti kalniuką. ir vėją kokiai 15 sek visiškai išjungia. kaitas persiverčia ir gražiai mainuoja žemyn. man pasidaro kažkaip nejauku. pasuku galvą į jūros pusę ir pamatau kaip tiesiai virš galvos geri 4-5 m aukščio vandens kalnas, kurio viršūnė susisuka, pabala ir leidžiasi man ant galvos. smūgis, purslai, sūrus vanduo, skausmas nugaroje, gyvuliška baimė, iškylu virš vandens, atsimerkiu ir pamatau sekančią bangą kuri po poros sekundžių vėl užkloja mane..... ir taip ne dvi ir ne trys, o viena paskui kitą, tuo metu pakyla vėjas kaitas malamas bangų bando traukti mane į jūrą, mūša mus abu meta link kranto, taip ir keliaujam šventosios kryptimi. banga kuri per mane perėjo aš ją su kaito pagalba pasiveju iš paskos ir vėl praneriu kiaurai. suvaldau savo paniką, stengiuosi pasinaudoti trumpomis akimirkomis virš vandens, kad įkvėpčiau oro. suvokiu, kad kaitas, mano gyvybės plaukas, keliu jį, jis užloopina ir vėl į vandenį, po poros kartų tokių bandymų suprantu, kad kažkas negerai, pasižiūriu ogi stropos apsipynę aplink barą. plakamas tonų vandens bandau jas atkabinti, išsinarplioti. man atrodo kad tai truko visą amžinybę. permąsčiau viską savo gyvenime, atsisveikinau mintyse ne su vienu iš jūsų..... nežinau kiek visai tai truko, manau geras 30 min tai tikrai, šiaip ne taip sugebėjau išsipinti stropas pasikelti kaita ir parsibodidraginti link kranto. išplovė mane jau šventojoj. dar igai gulėjau ant kranto spjaudydamas vandenį. maniau, kad daugiau nebekaituosiu. ėmiau bijoti jūros...... 
