Puslapis 12

Kaip apskaiciuoti greiti?

UNREAD_POSTParašytas: 04 Gru 2006 21:03
Tomoshius
Turiu klausima: gal kaz zino formule ar bent kazka panasaus kaip apskqaiciuoti judejimo greiti zinant vejo greiti, bures/kaito dydi (vandens pasipriesinimas i ploto vienata berots yra konstanta (t.y. nekinta). Viso sio klausimo esme yra ta, kad su vienu kaitioru susigincijome, kad tavo judejimo greitis gali buti didesnis negu vejo greitis. Jis sako kad tai nenimanoma del vienos priezasties, nes energija imama is vejo ir tu jos is niekur daugiau negauni, o as sakau kad galima, pasaulio rekordai kur uzfiksuoti ir vejo greicia ir burlentes jam ne motais, jis tipo nori isgirsti mokslini paaiskinima. Isanksto dekui...

P.S. Berodz Bendzassake kad Lapenas zino kazkokia tai teorija,.

UNREAD_POSTParašytas: 04 Gru 2006 22:11
Zwierius
cia gero fiziko reikia.
Nes tai priklauso ne tik nuo pacio kaito bet ir nuo tuo kaip ten visos lentos kokiu kampu stovi vandens atzvilgiu, vejo atzvilgiu ir t t
bet manau koks nors manjakas galetu sest ir sumodeliuot ta visa dalika su kompu.

O atsakimas toks kad gali greiciau cia tu teisus
Deja as to neirodisiu :)

UNREAD_POSTParašytas: 04 Gru 2006 22:47
tadas bestkites
formules neparasysiu, bet sitam gincui ir nereikia: galima puikiai judeti greiciu didesniu uz vejo...nes is emes tiek buriuojant tiek kaituojant bure/kaitas juda ne pavejui...

energijos tvermes desnis niekur nedingsta, bet tai nera greicio tvermes desnis:)...juoba kad vejo energija dideja proporcingai jo greicio kvadratui, tuo tarpu lentos trintis i vandeni mazeja jai pasiekus glisa ir toliau greitejant ji lieciasi vis mazesniu plotu, taigi trintis mazeja toliau...
negrizmtant giliai - Tu esi teisus..

tadas
868541921
http://www.bestkiteboarding.lt

best, flysurfer, spleene kaitavimo yranga

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 01:32
avantmov
ydomu butu isgirsti daugiau moksliniu pasisakymu

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 01:36
Zwierius
Dar pridursiu Weikboarda matet nznau kaip tiksliai rasosi, tai ten zmogus beveik pastoviai varo greiciau uz kateri. Aisku cia truputi kitaip bet principas panasus kaip pasiekt didesni greiti.

Norejau pasakyt kad pagal desnius kazkieno issakytus neturejo virsyt katerio greicio

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 02:51
Silva
Paaiskint ir paprasta ir sudetinga... beveik vejo greiciu kaitas juda kai darai visiska - pavejini down winda.. vejas pucia 10 m/s ir tu judi vejo kryptim beveik 10 m/s (minus trintis i vandeni ) .
todel realiai darant downwinda teoriskai gali vaziuot ir su labai dideles kvadraturos kaitu (nes dar didesnis kaitas negeneruos daugiau greicio)..

bet tiek kaitai tiek burlentes bene didziausia greiti igauna judant tam tikru kampu istrizai vejo...

elementariai galima prisimint ir teorikai pritaikyti pitagoro teorema ( a2+b2=c2 )
tai va tas c2 ir yra didziausia reiksme (izambine) kuria judetu kaitas
(pagal trikampio izambines formule)

tarkim sudedam reiksmes kur a ir b butu po 10 , o vienas is statiniu butu 90 laipsniu kampu i veja, ty kaitas plauku 45 laipsniu kampu pavejuj.

10(2)+10(2)=~14,2(2) taigi
(jei sukelt kvadratus - finale gaunasi beveik pusantro, du kart greiciau :))

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 14:19
Twora
Silva rašė:Paaiskint ir paprasta ir sudetinga... beveik vejo greiciu kaitas juda kai darai visiska - pavejini down winda.. vejas pucia 10 m/s ir tu judi vejo kryptim beveik 10 m/s (minus trintis i vandeni ) .
todel realiai darant downwinda teoriskai gali vaziuot ir su labai dideles kvadraturos kaitu (nes dar didesnis kaitas negeneruos daugiau greicio)..

bet tiek kaitai tiek burlentes bene didziausia greiti igauna judant tam tikru kampu istrizai vejo...

elementariai galima prisimint ir teorikai pritaikyti pitagoro teorema ( a2+b2=c2 )
tai va tas c2 ir yra didziausia reiksme (izambine) kuria judetu kaitas
(pagal trikampio izambines formule)

tarkim sudedam reiksmes kur a ir b butu po 10 , o vienas is statiniu butu 90 laipsniu kampu i veja, ty kaitas plauku 45 laipsniu kampu pavejuj.

10(2)+10(2)=~14,2(2) taigi
(jei sukelt kvadratus - finale gaunasi beveik pusantro, du kart greiciau :))


VALIO SILVAI!!!

ps beje kaip jusu kelione ten sekasi?

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 14:22
avantmov
na dar...

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 14:56
Zepp
pitagoro teorema nieko nepasako apie laika per kuri kelia "a" nueina "vejas"
ir "c" kuri neplaukia kaitioras.
jei tas laikas vienodas, tad tikrai greitis bus proporcingai didesnis nueitam keliui. bet kas pasake, tiek vejas tiek kaitioras uzhtruks ta pati laika?
palyginimas su wake'u neblogas, bet tada reikia priimti kad kaitas yra tas pats kateris. jei kaitas judetu viena tiesiaja, o kaitioras varytu zigzagais, tai tada jo greitis pasisukimuose butu didesnis uz kaito greiti, o vietomis letesnis, bet vidutinis vistiek butu kaip kaito. bet chia klausimas daugiau ar kaitas gali skristi greichiau uzh vejo greiti

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 15:01
baidas
cia gali buti truputi atvirksciai: kaitas gali nueiti gerokai didesni kelia nei kaiteris

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 19:24
Zwierius
Truputi pakometuosiu Silva

nepyk bet pagal tave jai tas kampas nuo 45 didetu iki 90 (statmenai vejui) tai tas greitis turetu didet iki begalybes. Gal hipoteze ir gera bet manau taip niekam neirodisi.

Manau paieskojus gal kur ir galima rast kokio zmogaus, kurys 7 ar daugiau metu lauke vejo, jo nesulauke ir isvede empirine ilga formule :)
netgi tie patys gamintojai manau kazka skaiciuoja tik neisduoda paslapties.

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 19:30
Silva
Zepp kalba yra butent ta, kad per ta pati laika...

jei sutinki kad su weikbordu tai gana teisingas palyginimas tada keiciam
savoka "Kaitas" i kita- pvz motorine valtis ar automobilis paskui kuri tempiesi su snieglente.. (tada laikas tampa konstanta ane :)

vaziuojant tiesiai paskui auto ar motorke tempimosi greitis bus = motorkes greiciui.. gerai uzkantuok ir greitis padideja dvigubai.. per visa shniura gali lyggreciai susilyginti su tave tempenciu objektu..

todel manau nera didelio skirtumo kas tempia.. esme yra kokia kryptim kaitioras juda tempencios jegos atzvilgiu.


Twora..
liko kelios savaites ir startuojam.. baigem ruost masinas, susistiprinom dugnus, uzsidejom gerves, halogenus ir so on.. liko suikomplektuot provizija kameras ir tt :)))

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 19:39
Zwierius
Butu idomu pamatyt kokio nors kaito teorinius paskaiciavimus pamatyt nors ir 5 metu senumo. Gal Cibas cia mums galetu ka pagelbet.
Aisku atsakymas us vienas cia gamitojo paslaptis. :)
Visi gi skaiciuoja be to nebutu rekordu

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 20:07
Silva
Norejot teorijos.. galit ishvedzioti ... is cia...

http://www.kitespeedworldcup.com/500mtopspeed.htm

http://www.seattleairgear.com/pd.htm

http://en.wikipedia.org/wiki/Kiteboarding

BET PABAIGAI Paziurekit cia

http://kitesurfingschool.org/speed.htm

ISHTRAUKA

Light wind and a big kite give the highest speeds relative to the wind. In a 12 knot wind with a fast 9m foil or 15 m sled you may be able to go 25 knots (over twice the wind speed).
Smaller kites in high wind make for the fastest speeds, but your speed will be less compared to the wind speed. For example, you might be able to go 35 knots with a 4m foil or 7.5m sled in 22 knots of wind (1.5 times the wind speed), if you could find flat water in that much wind (Mark Frasier). (kas ir matosi is ankstesniu elementariu pitagoro teoremos skaiciavimu)


jei dar mazai ..
http://www.dcss.org/speedsl/ST89hulls.html


(del ziemiau esnacio piesinuko .. is esmes nemaisai.. skirtumas tik masteliuose..
weiko atveju lynas atstoja kaito stropa...o kateris ar kaitas yra tas pats... tiesa weiko ish ties dirba pagreitejimo zigzagais todel tik is dalies galima ziureti i momentini greicio generavima del kampo i tempenti objekta..)

shiaip visas fokusas gaunasi del kaito ir buriu aerodinamikos.. nuorodos zemiau..

UNREAD_POSTParašytas: 05 Gru 2006 21:15
Zepp
Silva,

kaitioro palyginimas su weikioru, kaip minejau tik dalinai tinkamas.
weiko atveju katerio trajektorija yra tiese o weikioras zigzagina.
kaito atveju kaitas ir kaitioras plaukia daugiau ar mazhiau lygiagrechiai vienodo ilgio tiesemis. ar kazhka maishau?