Parasysiu savo ispudzius. Gal kam bus idomu ir siek tiek naudinga.
Jauciuosi totalus arbatinis, kai plaukioju juroje salia buriuotoju, daranciu ivairiausius fintus, auksciausius suoliukus ir loopus. Negana to, dar ir i Wave varzybas uzsiregistravau. Jura, ji baugina ir vilioja, nezinau ar priprasiu, bet kiekviena karta zengdamas i ja jauciu jauduliuka. Dar nesijauciu visiskai uztikrintas musoje ir vien tik nuo jos praejimo pradedu jausti didziuli dziaugsma. Pirma karta, stengiantis itikti teisejui, pameginau, tikraja to zodzio prasme, wavinti. Surasti tam tinkancia banga man sekesi ne kaip, bet kelis kartus man tai pavyko ir, praktiskai, visai atsidarius bure ciuozti zemyn nuo kalno, o po to vel staigiai pakilti ir vel ziuozti. Ne, nu super! Kelis kartus samoningai gan aukstai sokau nuo bangos, taciau nusileidimai, mano manymu, gaudavosi nesamoningi ir labai prasti, o vienas toks baigesi stripriu galvos smugiu i gika, isgelbejo salmas. Dabar, analizuoju ir suprantu, kad daug ka dariau ne taip. Supratau, kad turiu inventoriaus problema, nes kai dar gali Elektrenuose varyti su 6m2, juroje tai jau virsta kancia ir be 5m2 ji nepalengveja. Apskritai, savaitgalis buvo labai naudingas, daug ko ismokau.
Dekui Anzelai uz nuotraukas.