Pristatysiu čia pat ir mūsų (mano ir pusbrolio) gamybos bagį.
Bagis gamintas taupant, namų-garažo salygomis, stengiantis panaudoti kuo pigesnes, paprastesnes ir patvaresnes medžiagas bei detales. Pagrindinė užduotis - pagaminti nesunkų, ilgaamžį, elementarios konstrukcijos išrenkamą bagį. Rėmui gaminti naudojom juodajį metalą, pirktą Metalo Prekyboje. Pagrindinis skersinis - 1,80m ilgio, stačiakampis 50x20x2 vamzdis, trikampis rėmas - berods 1,30 m ilgio, gamintas iš 30x20x2 mm stačiakampio vamzdžio. Ratų ašys - iki reikiamo diametro suplonintas plieno strypas. Viskas virinta elektriniu suvirinimo aparatu. Priekinis trikampis rėmas ''užsimauna'' ant pagrindinio skersinio ir prisukamas dviem 8 mm varžtais. Šakė priekiniam ratui paimta nuo seno, gero rusiško dviračio <<Айст>>. Priekinis ratas mirtinai privirintas, abu galiniai nuimami - ašių galiukai nusriegti, taigi uždėjus ratą užsukama veržlė iki reikiamo prispaudimo (kad neperspausti guolio) ir ant viršaus užsukama antra, tada jos abi suveržiamos priešingomis kryptimis kad neatsisuktų. Ratai - naudoti iš senukų, skirti karučiams. Buvom išrinkę labai gerus ratus, tačiau kažkas panosėj nupirko ir liko tik vienas vienetas, todėl teko imti kitus, ženkliai prastesnės kokybės. Guoliai gana greitai ''parėjo''. Kėdė - taipogi pirkta senukuose, pasitaikė geros kokybės, tvirta ir nupiginta iki vos trijų dešimčių lietuviškos valiutos vienetų sodo kėdė. Šiam tikslui ji tiko puikiai, važiuojant jaučiamas nuostabus komfortas :} Beje, kėdę taip pat galima nuimti kompaktiškesniam transportavimui. Visą šį gėrį sugebėjome suvirinti, susriegti ir suveržti į vieną krūvą per tris kankinančias dienas. Nuvažiavome porai savaičių su draugais ir šeimomis į tuščią Latvijos pajūrį. Čia mūsų bagis buvo išbandytas ekstremaliausiomis sąlygomis - duobės bei mini tramplinukai įveikti maksimaliais greičiais, važinėjimas skardžius primenančiomis kopomis, sūrus Baltijos jūros vandenėlis - bagis viską atlaikė, išskyrus viena dalis, kuri jau nuo mūsų nepriklausė - tai ratai. Po kelių dienų važinėjimo guolių skleidžiamas garsas ėmė priminti į garsus sklindančius iš užpakalio pavalgius žirnių, o po vieno CRASH'o įlinko diskas. Todėl teko pakeisti galinius ratus į daug mažesnius iš vietinės parduotuvės Latvijoj - kito pasirinkimo nebuvo, o važinėt norėjosi. Visgi ratai atlaikė jiem skirtą laiką iki paskutinės dienos, tačiau subyrėjo visiškai

Na užteks čia blevyzgot, geriau pora nuotraukų idėsiu:
Konstravimas:



Laimingi konstruktoriai

:


Veiksmas:






Paskutinės akirmirkos:


Tai tiek
