Vejas kala i kalna ir gaunasi antvejis.. skrendant virs kalno i kuri pucia laiko ore nes oro srautas kyla .. uzskridus daugiau i prieki i veja, maziau laiko ir leidiesi.. tas pats kas ir su parasparniu tik stropos kur kas ilgesnes (pas parasparni 10 metru) ir uztraukus bara reik laikyt.. kuris imituoja parasparnio stabdzius.. siaip pabandyt tai realiausia butu kazkur ant neapaugusio piliakalnio.. nes kazkur jei kaune tai parasparnistai renkasi netonyse, pastuvoj.. tik manau kad su kaitu ten bandyt butu labai blogis... gana siaurai ishkirsti nemuno sleniai.. beveik garantuoai nusileistum i medzius.. pas kaita leidimosi greitis ir shvytuokle del vairavimo bus kur kas didesnis..
shiaip dar vienas pastebejimas pvz kai skraidai su parasparniu neringoje startuojama ne kalno virshuj ! o kalno apacioj... nes jei staruosi ant kalno virshaus tave ishkart nunes per kalno virshune i turbulencija ir nuvilks toli i kopas.. startavus apacioj patenki i lygu kylanti oro srauta.. ir tik pakilus stengiesi susirinkti auksti salia kopos uzskrendant i prieki pries veja. Kol randi taska kuriame pasieki aukscio/uzskridimo i veja maksimuma.. tokiam tashke gali kabet kol vejas baigsis.. (esu taip skraides 5-6 val non stop be nusileidimo)
jei perskridineji per tarpekli tarp dvieju kalnu.. rizikuji nusileisti tarpeklyje nes vejas ji kirsdamas nesudaro jokios keliamos jegos .. vienintelis shansas susirinkti aukscio ir perskrist leidziantis..
bet jauciu iki sniego dar toli
))
p.s. prisiminiau ... galimas variantas kad tinkama slaita galima rast prie kauno mariu !
Nuostabus movie, nuostabus hangtime ir nuostabus kalnai , bei nuostabus pilotas 
bet cia geriau, kai jau marios bus uzsalusios 
