Austrija, Flachau
Skubotas, gal net ekstremalus apsisprendimas vykti kelionėn, dar didesnis tempas bandant nudirbti darbus ir darbelius... taip prasidejo vasario 27 d. popietė. O toliau nerimastinga savaitė žiūrint, kaip uz lango ištisai barbena lietus ir kokią tragiškai pliusinę temperatūrą Flachau regione transliuoja internetas.
Kovo 9 oji...skubėjimas vėlavimas 2 val. Klyzma jau garantuota ir jos vietos pakeisti negalima:D Iš Lietuvos pajudėjome apie 13 val.viso du busikai po 6 keleivius. Kelionė gana sklandi, pasų kontrolė apsiriboja pasų suskaičiavimu ir retsykiais palyginimu su važiuojančiųjų skaičiumi. Tiesa šiek tiek daugiau dėmesio susilaukdavo seno pavyzdžio pasas. Po 20 val kelionės apie 8 val vietos laiku pasiekėme Flachau miestelį. Išvertėme is lovos šeimininkę ir pasiprašėme nakvynės savaitėlei. Oras nedžiugino labai: apsiniaukę ir darganota lygiai taip pat kaip ir už 1440 km likusioje Lietuvoje. Įdomus sutapimas, kad atvykus į apartamentus vieniems lietuviams , kiti jau krovėsi mantą ruošdamiesi namo. Sąlygos iki mums atvykstant buvo permainingos. Buvo ir rūko, ir saulėtų dienų.
Šiek tiek pailsėjęs ir išsikrovęs mantą duetas patraukė ieškoti kalnų ir pirmųjų įspūdžių. Kita kolektyvo dalis liko ilsėtis ir ruoštis didžiajai slidinėjimo savaitei. Kelios minutės skibusu vingiuotomis ir siauromis Flachau gatvėmis (kaip tie busai is vis išsisuka ir prasilenkia) ir jau prie keltuvų. Skipasas pusdieniui 30 EUR ir kylam. Oro sąlygos nelabai, matumumo nerasta. Tirštame rūke girdi tik balsus ir keltuvo skridinių barškėjimą. Dėl oro sąlygų susigaudyti, kur esi, sudėtinga, sunumeruoti keltuvai o ne trasos dar prideda painiavos. Sniegas tik dirbtinis. Vietomis dar purus, vietomis jau šokantis į gumbus ir dienos pabaigai šalantis. Susidaranti plutelė nebuvo labai maloni, nors karveriai ją pjaustė be didelių problemų. Beja apie slides, tai buvo bene pirmasis tikras išbandymas savo Volkl AC 2. Pjaustyti trasas vienas malonumas, tačiau pasiekus didesnį greitį pradėdavo plazdėti. Pirma mintis –gal vis tik reikėjo kietesnių??? (veliau gailėsiuos dėl šių minčių) .Rūkas rūkas rūkas.... tai tirštesnis, tai skaidresnis, bet vis tiek nieko nesimato. Pamatai besileidžiantį – pasistengi neatsilikt
. Pirmos dienos pabaga buvo šokiruojanti. Į slėnį teko leistis gumbuota, purvina šlapio sniego koše. Kojos verkė.
Išaušo naujas sauletas rytas, kartu su juo naujas azartas . Peizažas visiška priešingybė prieš tai matytam , tiksliau nematytam. Atsivėrė viršūnės, trasų įvairovė, keltuvai kaip ant delno. Daug erdvės. Trasos pakankamai nesudėtingos, tik vienas siauras mėlynas ruoželis, kuriame jau reikėjo pakovoti už savo vieta ant trasos ir prisižiūrėti, kad nenuneštum kito slidisto. Prie keltuvų eilių nėra. Pirmai pradžiai ar įgudžių prisiminimui labai smagu išskyrus tą patį nelemtą nusileidimą į slėnį, bet už lango kovas ir o ir šiaip žiema ne iš pačių pačiausių, tad smerkti nėra už ką.
Webcamai ir oru prognozės per TV žadėjo gražią saulėta savaitę. O mes savo ruoštu išsiruošėm į turne po SKI Amade regioną. Palikę Flachau ir 1850 m aukštį patraukėme i Zauchensee. Kalnų viršukalnės peršoka 2km ribą ir sniegas daug malonesnis. Tiesa į pietus atsuktos trasos jau nuo pusiaudienio težo, tačiau pavyko susirasti visai smagų raudoną šlaitą labiau apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių. Vienas kolektyvo duetas pasirdo buvo ne šiaip eilinis lengvų pasičiuožinėjimų mėgėjas, gerai įvaldę čiuožimo techniką, apsiginklavę platesnėm – freeride tipo slidėm nesitaikstė su parengom trasom ir vis dairėsi į šalis. Surado...
apsnigtą, gan stačią nuokalnę su neišvažinėtu sniegu. Keli žvalgybiniai nusileidimai nenuėjo veltui, atrodo atrasta, tai ko vis dairytasi. Užsikabino, o kartu suviliojo ir mane išbandyti. Tiesa, prisiminus pirmąją, nelabai vykusią, pažintį praejusiais metais su neparuoštom trasom buvo baugu. Prišliuožus prie šlaito lyg prie bedugnės krašto, pakirto kojas, širdis daužės. Vietomis kyšančios neapsnigos uolos, neužaugų pušaičių viršunėlės... Brrr.. Trumpas instruktažas, keli parodomieji šuoliai... šūkis „Paversk baimę agresija“ ir žemyn. Reikia matyt tą veido išraišką prieš lemtingą atsispyrimą... o mintyse tik širdies plakimas ir kartojimas lazda, šuolis, greičio kontrolę.... lazda, šuolis, greičio...kūliaverstis, lyg ir nieko neatsitiko.... lazda, šuolis, greičio kontrolė. Čainiko įspūdžiai įveikus nuokalnę nepakartojami:: visas kūnas tvinksi, kojos virpa, širdis plaka, tik neaišku kur... Visiškas KABLYS ir ne kitaip. Taip duetas peraugo į Trio. Dieną vainikavo saulės palydėjimas sėdint šizlonge gaivinantis alumi. Paskutiniai šilumos spinduliai nutvieskiantys kalnų viršūnes, pavydulingi žvilgsniai į supustytus, žmogaus nepaliestus šlaitus tolumoje. Tradicinis sniego košės šturmas žemyn.
Sport Gasteinas - tolimiausias iš aplankytų regionų, nutolęs nuo Flachau apie 70 km. Į viršų kilstelna bemaž 2600 m. Trasų pasirinkimas neypatingai didelis, bet čiuožti labai malonu. Aukštis duoda savo. Sniegas mažiau paveiktas atšylimų. Tarp vingiuojančių trasų plyti nenutryptos nuokalnės. Labai patogu – viskas vietoje. Išsuki iš trasos į purų sniegą ir bet kada gali sugrįžti vėl į trasą. Pagrindinis slidinėjimas ir vyko balansuojant tarp snieguotų šlaitų ir retrakuotų trasų. Sport Gasteino regionas traukė ne vien tik savo aukščiu, šiame regione veikia terminiai baseinai, kurie viliojo pavargusius kūnus pasilepinti šiltose voniose, sukūriuose masažuojant nuskaudusias vietas, pasikaitinti pirtyse. Kolektyvas išsidalino į dvi dalis,. Vieni liko klaidžioti po miesteli, kiti – patraukė paplūduriuot. Dvi valandos (iš 3 galimų) neprailgo (
http://www.felsentherme.com/). Kompleksas suskirtytas į atskiras termas: ramybės, išgyvenimo. Atskirai pirčių kompleksas. Vidaus ir lauko baseinai susisiekiantys, yra nedidelis gyvatukas, galima patupėt po vandens kaskada. Vandens temperatūra 24-36 C. Visokių burbuliatorių, kurių veikimas cikliškas ir kažkaip sekės sunkiai nuspėti, kuris ir kur įsijungs. Pirčių pasirinkimas ir nemenkas : sanariumas – sausa 50-70 C patalpa, kūno paruošimui karštesnėm saunom su besikeičiančių spalvų sienele raminimui. Tradicinės turkiška ir infraraudonųjų pirtys. Kažkas panašaus į rusišką pirtį: pradžiai kaitinamasi sausai, po to aptarnaujatis personalas įneša kubiliuką su vandeniu, uždeda išorėje lentelę, draudžiančią įeiti ...ir smagumas prasideda. Ausys gerai raitos ir be vantos ir ant apatinio laiptelio . Kolegoms, likusiems dairytis po miestelį, buvo mažiau smagu. Parduotuvės tvarkingai užsidaro 18 -18.30, miestelis nedidukas, nėra ką labai ir veikia ar nueina, vietiniai 19,00 val jau prisiiurbę su dainom svyruoja namo.
Dachstein – paskutinis kompleksas, kuriame apsistojome paskutines keturias dienas. Tai aukščiausiai pakilęs mūsų aplankytas kurortas. 2700 m aukštyje įsikūręs kompleksas, atskirtas 1 km ilgio lyniniu keltuvu (kabina 60 žmonių). Džiugina natūralus, atšylimų nepaveiktas sniegas, plačios trasos. Pagrinde dominuoja mėlyni šlaitai, tad idealiai tinka pradžiamoksliui.Keltuvai: trys dviviečiai ir vienas vienvietis bugelis, bei pavargęs dvivietis kėdutinis keltuvas. Kas labiausiai „užvežė“ - tai atrastas praktiškai nepaliestas puraus sniego laukas, palengva statėjantis ir galiausiai peraugantis į labai statų skardį. Tai ir buvo pagrindinė trijulės įgudžių tobulinimo, adrenalino ir malonumų įkrovos vieta. Renkantis tiek paruoštus, tiek neapruoštus šlaitus tai labai plataus profilio kurortas. Ką veikti ras ir pirmus žingsnius žengiantis ir nutrūktgalvis slidininkas bei snouborderis. Vienintelis minusas – orai. Pakilsu vėjui iš 4 bugelių veikia tik du. Kėdutės užmarinuotos laukia gero oro (reikia sekti prognozes). Prie 60 vietų kabinos slidinėjimo pradžioje ir pabaigoje susidaro nemenkos eilės tad gali pralaukti ir gerą valandą.
Apibendrinant, gavosi labai šauni kelionė. Oras kaip pagal užsakymą, patyrimai neįkainuojami. Slidinėjimo abstinencija juntama dar ir šia dieną
Mindas
