RomasP 20 Geg 2015 07:27
OK, pamėginsiu pavaizduoti, kaip aš darau pavėjinį posūkį (yra visokiu variacijų, kiekvienas daro siek tiek savaip).
Dažnai matomas vaizdas: atglisuoja buriuotojas (-ja), ir sukasi: greitis krenta iškart, lentos priekis iškyla, lenta triukšmingai šokinėja, sustojama posūkio viduryje, pabaigti posūkį stengiamasi bures pagalba, kas dažniausiais baigiasi kritimu. Tai taip pat linksma, bet tikslas nepasiektas Siūlau koncentruotis i ta esmini trūkumą – lentos šokinėjimą. Jį pašalinus, visa kita lieka mažiau svarbu. Kaip iš esmes vyksta tas posūkis? Išsibėgėjus buriuotojas perneša savo svorio centrą i prieki ir paguldo lenta i tokia padėtį, kurioje beveik visa lentos briauna panyra i vandeni iki išlinkimo (kaip jis ten, rokeris atrodo vadinasi), ir būtent jis, tas išlinkimas suka lenta. Neįvykdžius tos sąlygos, gaunasi panašiai kaip važiuojant su motociklu ant vieno rato, važiuojame, o pasukti – neįmanoma. Taigi lenta pakreipta, visa briauna vandenyje, tas pats kaip su surfine lenta. Burė posūkio pradžioje – nereikalinga. Todėl turi būti išjungta, kad netrukdytų. Kaip tai padaryti – bus paaiškinta toliau. Šitas išjungimas paprastai yra vadinamas ,,burės uždarymu‘‘. Tam mažai teikiam reikšmes, bet tai yra esminis dalykas, dėl ko lentos priekis nekyla i viršų. Paaiškinu: neišjungta bure – vadinasi joje tebėra kažkiek jėgos, kuri tempia buriuotoją į priekį (gal ir labai nestipriai, bet to užtenka). Lygsvaros išlaikymui, net ir pats to nepastebėdamas, buriuotojas turi savo svorio centrą laikyti daugiau atgal. Štai ir viskas, visa išmokta abėcėle ,,pritūpk, mink galine koja...‘‘ nebedirba, lenta vėl nesisuka...
Prie burės išjungimo pridėčiau dar viena esminį dalyką – svorio į priekį pernešimo technika. Įprasta instrukcija ,,pritūpk‘‘ manau yra netiksli. Ji nepasako esmės. Pritūpti galima čia pat, kur stovi, paliekant svorio centrą ten pat. Pritūpti nereikia! Vietoj pritūpimo - tiesiam priekini kelį kuo toliau pirmyn, kuo arčiau stiebo. Svorio centras atsiras tiksliai ten, kur reikia, o tuo pačiu ir pritūpsime, net negalvodami apie tai.
Dar vienas pasakymas - ,,spausti su galine koja‘‘ taip pat neteisingai būna suprastas. Per didelis spaudimas išbalansuoja viską. Teisingiau butų: visa sistema(buriuotojas, lenta, bure...) svyra į posūkį. Galinė koja naudojama tik kaip atramos taškas.
Taigi dabar jau žinome karvinimo techniką. Turint greitį ir teisingai išpildžius išvardintas sąlygas, lenta nustos šokinėti, ilgai išlaikys greitį, ilgai bus stabili, turėsime daugiau laiko bures permetimui. Pračiuošime didžiąją dalį posūkio net ir be bures pagalbos.
Dabar varom džaibinti Glisuojam kilpose, prisikabinę prie trapkilpių, kursas - 90˚ Greitis ne kaip slalome, bet turi užtekti inercijos pabaigti posūkį. Svarbu- galine ranka atitraukiam atgal apie 30-50 cm. Galinę koją ištraukiame iš kilpos ir statome arčiau lentos krašto. Burę stengiamės siek tiek daugiau uždaryti, tuo pat metu keičiame kursą pavėjui į maždaug 100-110 laipsnių, atsisegam nuo trapkilpės ir iškart prispaudžiame giką priekine ranka žemyn(kitaip iškart prarasim greitį). Stengiamės išlaikyti greitį ar net greitėti. Pasiruošimas posūkiui baigėsi, dabar – pats posūkis. Jis įvyks gana greitai: viens-du-trys, ir mes jau kitame halse Visos trys stadijos užima maždaug vienodą laiko tarpą:
1. Trys veiksmai, atliekami ryžtingai ir vienu metu: svyram i posūkį(nėra ko bijoti, išcentrine jėga išlaikys), priekinį kelį tiesiam link stiebo(o geriau-dar toliau), trečias veiksmas – ryžtingai tiesiam priekinę ranką link posūkio centro, kad pilnai užsidarytų burė (bow and arrow position). Lenta pasviro, pjauna čiopą, bure išsijungė, mėgaujamės išcentrine jėga.
2. Vos tik bure užsidarė, iškart stumiam ją galine ranka atgal ir metam, tuo pat metu priekinė ranka šliaužia giku prie pat stiebo. Priekinis kelias tebėra įremtas i stiebą. Tebesam pasvirę į posūkį. Klubai tebelieka ten pat, bet viršutine kūno dalis susisuka, įgauname C raides formą. Nepatogu, bet išsimaudyti tai juk nenorime
3. Kadangi išlaikėme gerą greitį, jau pračiuožėme pro vėjo liniją, todėl kita giko puse pati priartėjo prie mūsų. Svarbu – energingai pritraukiam giką prie savęs, negalima tiestis prie giko! Buvusia galine ranka imame už giko (svarbu – tiesiam ją ne virš, o po ta ranka, kuri tebėra prie pat stiebo, kitaip bus sunku išlaikyti teisingą kūno padėtį). Paimam giką patogiai ir iškart labai stipriai jį spaudžiame žemyn. Jeigu viskas tiksliai išpildyta, glisuojame toliau switch pozicijoje.
Apie kojas tyčia nerašau, tai nėra svarbiausia. Geriau jų nejudinti, nes tada lengviau bus išlaikyti pastovų karvinimą ir susikoncentruoti ant to, kas svarbiausia. Tiems, kas bandė kada nors jogą, tai nesudarys dideliu sunkumu Kam trūksta lankstumo – gali 2 stadijoje perstatyti kojas.
Malonu, jei kam šitie patarimai padės. Sėkmes tobulėjant