Gintas 23 Lie 2007 22:52
Truputį pavėluotai, bet vistiek gal bus įdomu.
Plaukiau arba buvau plukdomas sekmadienį. Pūtė 5-9m/s.
Nereikėtų lyginti plaukimo katamaranu su burlente, bet kartais prasprūs tokie.
Užsitakeluoti F18 trunka panašiai kaip formulę, apie 20 minučių.
Apranga tokia pati: hidrokostiumas. Skiriasi trapecijos forma ir būtinos pirštinės. Be pirštinių iš rankų nieko neliks po 5 minučių.
Išplaukėme. Aš buvau ne vairininku, bet įgulos nariu, arba jūrininku (matrosu). Vairininkas vairuoja ir atsako už groto darbą. Jūrininkas atsako už stakselio, genakerio darbą, daugiau kabo ant trapecijos. Taigi vairininkas valdo didelės burės jėgą ir patį laivą.
Pirmą kartą lipti ant trapecijos keistoka. Reflektyviai bandžiau daryti viską atvirkščiai negu reikia. Viskas yra paprasčiau. Užsikabini ir iškiši užpakalį už borto. Pasikabini automatiškai. Kabėjimas tampa ekstremaliu kai pakyla vėjas ir atsiranda chopas. Labai padėjo kilpa korpuso gale. Pasijutau kaip ant lentos. Nežinau ar plaukė tais katamaranais burlentininkai, bet man atrodo, kad kabejimas ant trapės "pagal burlentininką" būtų žymiai ergonomiškesnis jeigu:
a) ant borto būtų kilpos kiekvienam kursui
b) bortas būtų suformuotas anatomiškai kaip ant burlentės, kad fiksuoti kojas galima būtų tiek užlenkiant pirštus į viršų tiek į apačią
c) kilpos plotis būtų reguliuojamas
Tokie pasiūlymai kilo, nes burlentėje kilpose esi visiškai prilipęs prie daikto. Čia tenka lėkti tarsi lenta būtų be kilpų, stovint ant lengvai pašiaušto plokščio paviršiaus. Bet gal tai dėl technikos trūkumo.
Laivas plaukia gražiai. Daugiau inercijos negu su formule. Skirtumas tarp formulės ir F18 dar didesnis nei tarp weivo ir formulės. Pagreitėjimas lėtesnis. Darbas su bure vyksta pastoviai tampant grotšotą. Jūreivis tampo stakselšotą pagal vėjo indikatorių parodymus.
Pojūčiai. Visko daug. Jautiesi dinamiškame laive, bet ne geldoje. Vanduo visąlaik ranka paliečiamas. Jei ant lentos viskas priklauso tik nuo paties, tai čia jaučiausi dar ramesnis, nes visiškai pasitikėjau vairininku. Kai aplink šniokščia vanduo, stovi iškilęs ant plūdės metro-pusantro aukštyje, nelieka laiko nepasitikėti kažkuo. Tai ir buvo neįprastas burlentiajui jausmas:)
Apie absoliutų greitį sunku ką nors pasakyti, nes dideliems greičiams reikia susigrojusio ekipažo. Ant burlentės lėkdamas patiri daugiau dirgiklių - kratymo, burės tusiojimo, peleko kontrolės, kas sukuria tikrai didelio greičio ir darbo "ant galimybių ribos" įspūdį. Čia viskas inertiškiau. Viską reikia prognozuoti, atlikti anksčiau, katamaranas ant bangų nesikrato, vandenį matai iš aukščiau, pagreitėjimai ir stabdymai ne tokie ryškūs.
Nulipus nuo burlentės atrodo, kad F18 duoda daugiau "atradimo" jausmo. Juo norisi plaukti ilgas distancijas. Lekiant lenta koncentruojiesi į bangų smūgius ir besikeičiantį krantą matai pakaušiu. Čia ir chopas ir naujų krantų "atradimas" yra daugmž vienodi dėl ne tokio intensyvaus fizinio darbo.
Pirmą kartą gyvenime plaukiau kaip ne vairininkas:) Aiškumas ir laivo jausmas ėmė rastis po kokių 10-15 min plaukimo. Bet tą turbūt geriau pats vairininkas gali papasakoti:)
ir pavezioja visus tada bus aisku 
pvz kauno mariose 
