Jei laisvai gali užsikabinti trapeciją neglisuodamas, tai glisuodamas nelabai galėsi plaukti aštriai, nes bus sunku uždaryti burę, dėl to jos jėgos centras bus per daug priekyje ir per stipriai spaus lentą prie vandens didindamas šlapią sąlyčio su vandeniu paviršių, tuo mažindamas greitį, o su mažu greičiu tik skersai vėjo ir gali glisuoti, be to plaukiant lėtai, spinautai atsiranda dažniau, nes vairas stumiamas labiau į šoną, nei judėjimo kryptimi.
Kiek galiu įsivaizduoti, tai buriuodamas Rubikių ežere daug bendraminčių, o ypač geriau plaukiančių, nesutinki. Tokiomis situacijomis inventorius būna suderintas „patogiam“ vandens stumdymui - gikas žemai, trapecijos kilpos per ilgos (gal ir klystu). Glisuodamas kojakilpėse, prie tokio inventoriaus suderinimo, privalai susiriesti ir tiesiogiai trukdai greičio padidėjimui, nes jungtis (šiuo atveju buriuotojas) nėra standi. Visos minkštos jungtys trukdo greičiui. Tam kad greitis būtų didesnis, turi būti kaip antras stiebo šarnyras - lankstus, bet tik ten kur reikia ir tuo pačiu standus. Turi išsitiesti per liemenį, ištiesti rankas, kojos taip pat turi būti tiesios, na galinė koja gali būti šiek tiek sulenkta. Su tokia stovėsena gali išvystyti didelį greitį. Kai susitvarkysi iki tokio plaukimo lygio, dings dažni spinautai ir galėsi pradėti galvoti apie plaukimą į vėją, nes kaip minėjau, be greičio plaukti į vėją galima tik neglisuojant, arba su švertine lenta.
Kiek įsivaizduoju, tavo spinautų atsiradimo priežastis gali būti ir burės sureguliavimas. Nepritempta burė sąlygoja tai, kad jos jėgos centras yra pasislinkęs atgal, dėl to atsitinka tai, apie ką Aidas ir Jėzus rašė, galinė ranka apkraunama ir vairas nuspiriamas į spinautą. Dėl to reikia burę tempti tiek, kad ji būtų greitesnė, o ne galingesnė, nes jei išglisuosi, tai lėksi greičiau, o jei neglisuosi, tai neglisuosi ir su pilvota bure.
Dar vienas dalykas, tai burės ir lentos nesuderinimas. Per didelė burė yra tas pats kaip ir nepritempta burė, arba tas pats kaip ir trapecijos kilpos per daug nustumtos į priekį. Įsivaizduok kad ant savo lentos užsidedi labai, labai mažą burę, na kokiu 0,5 kmv, jos giko galas vos siekia kojakilpes, kai stiebas statmenas. Jos jėgos centras yra kažkur tarp stiebo šarnyro ir kajakilpių. Dabar įsivaizduok, kad tavo lenta pritvirtinta prie vertikalaus strypo per vairo tvirtinimą ir laisvai sukinėjasi horizontalioje plokštumoje, kaip vėjarodė. Lentos pasipriešinimo centras yra tiesiai tiksliai ties vairo tvirtinimu, nes jei pastumsi lentą bet kurioje vietoje link nosies, lenta pasiduos tavo jėgai ir pasisuks. Glisuojant atsiranda ir pavėjinės briaunos pasipriešinimas, dėl to lentos jėgos centras pasislenka šiek tiek į priekį nuo vairo ir yra ties galinę kojakilpę, tai yra, jei stumtum lentą ties galine kojakilpe, ji teoriškai turėtu niekur nesisukti. Dabar sujunkime lentos ir burės, tos labai mažos, jėgas. Lentos centras ties galine kojakilpe, burės centras tarp priekinės kojakilpės ir stiebo tvirtinimo. Sudedame jas ir gauname lentos stūmimą į šoną per daug priekyje nuo lentos jėgos centro – lenta sėkmingai nusisuka pavėjui... niekaip nepaplauksi prieš vėją.
Dabar imame tavo variantą, kai burė per didelė lentai – lentos centras ten pat, ties galine kojakilpe, o burės centras gali likti net už lentos uodegos, arba bent jau virš vairo. Kadangi už lentos uodegos nėra kam atsverti burės, tai viskas tenka vairui. O kadangi vairas nepritaikytas tokiai jėgai, atsiradus bent mažiausiai galimybei, šiuo atveju bangelei, arba vėjo gūsiukui, gauni spinautą, iš kurio išeiti, dėl labai lengvų sąlygų į jį įeiti, yra žymiai sunkiau.
Parašytas: 05 Geg 2005 00:39
Esu kazkur forumuose skaites kaip plaukt pries veja su "durim"(nesupykit formulistai),bet manau ,kad tai nelabai tinka mano mazulei 
