Visus metus atsivažinėjau su bananu. Straipsnį rašiau tada, kai dar nelabai buvau ją bandęs
Geriausią įspūdį paliko powderyje. Turbūt tai geriausia, kas gali būti (na nekalbu jau apie grynai powderio lentas). Palyginus su tradiciniu boardu - važiavimas per Purieną tampa nebe fiziniu išbandymu, o visišku malonumu. Nereikia kaip išprotėjusiam tempti priekinės kojos, kad nosis neskęstų sniege.
Trasose - labai patiko jos "atlaidumas". Gerokai sunkiau pagauti kantą sukinėjantis ar bandant kokias nesąmones. Lėkti žemyn visu greičiu nejaučiu jokio poreikio ar malonumo, taigi dėl stabilumo prie didelių greičių nelabai galiu ką komentuoti.
Parke - stabilumo (kurio daugumai tariamai trūksta) man buvo daugiau negu gana. Patiko tai, kad ir ne visai tiksliai nusileidus po šuolio lenta išlieka atlaidi ir nepagauna kanto, po kurio eitum rinkdamasis dantis. Stabilumo šokinėjant nuo Žagarkalno Big-Air parko kickerių irgi pakako
Tai kaip jau galėjot pastebėti, esu pilnai patenkintas savo bananu. Taip, tai nėra lentos skirtos kiekvienam. Tačiau jeigu pabandžius patiko - kuo toliau, tuo linksmiau su bananais
