Originalusis mano rasinelis 'ne spaudai'
Kelionė į pasaulio ant ledo ir sniego čempionatą prasidėjo penktadienį. Latviai pakeliui sugalvojo užsukti į vietą, kur sunešta daug ledo ir susiformavę tiesiog ledo kalnai. Jie norėjo padaryti keletą fotografijų ir ar filmavimo sesijų ne tik „plokščiame paviršiuje“ kas įprasta ant ledo, bet ir „ledo bangų“ apsuptyje. Truputi pasimaivėme, pamosikavome burėmis ir važiavome toliau. Taline į organizatorių užsakytą autobusą taip pat įsėdo ir du estai. Vienas iš jų, kaip sužinojau vėliau, estų buriavimo žiemą legenda – Kalevas. Jis pasirodo buvo ir daugkartinis Pasaulio čempionas ir prizininkas. Deja, amžius (apie 65 metus) daro savo. Aš savo kelių bandymų metu čiuožti ‚course race‘ distanciją, su paskolintomis slidėmis jį dažniausiai lenkdavau – t.y. lenkiau pasaulio čempioną J
WWEC 2011
Prieš pasaulio čempionatą įvyko antrasis Europos Taurės etapas (pirmasis įvyko Lietuvoje). Kaip jau tapo įprasta vykstant organizatorių autobusų, mes vietoje buvome prieš pat startus. Teisėjai tiesiogine to žodžio prasme mūsų laukė. Teko bėgte takeluoti bures, ruošti ledroges ir be jokių treniruočių dar pabandyti čiuožti ir su paskolintomis slidėmis ir galbūt sudalyvauti ‚course race‘. Po kelių bandymų supratau, kad ši disiplina, ypač čiuožiant su skolintomis slidėmis, ne man. Geriau koncentruotis ties tuo ką moku geriau – čiuožti su ledrogėmis. Vėjas šeštadienį buvo neblogas – susitakelavau 5,2 ir 6,8. Važiavimams naudojau 6,8. Diena prasidėjo gerai, gal net per gerai. Pirmas važiavimas – pirma vieta. Paskui taip gerai nesisekė, bet vėjas buvo stiprokas, tai laikiausi kažkur trejetuke. Po pirmos dienos buvau man rodos 3. Sekmadienio prognozė nebuvo gera, vėjo mažiau. Man su savo sunkia lenta buvo sunku įsibėgėti. Aplenkė vienas suomis ir prancūzas, kuris jau dalyvavo ir prieš 2 metus vykusiame pasaulio čempionate. Likau penktas.
Į Suomijoje rengiamas varžybas ant ledo vykau jau antrą kartą. Abu kartus gyvenimo sąlygos nepriekaištingos. Viloje, kurioje telpa 10 žmonių yra viskas ko reikia – tualetai, dušai, virtuvė, net 2 dideli džiovintuvai ir aišku tradiciškai pirtis. Ja teko naudotis beveik kasdien.
Pasaulio čempionatas prasidėjo atidarymo ceremonija Lietuvos ir kitų šalių vėliavomis papuoštoje salėje. WISSA organizacijos tradicija – kiekvienos šalies atstovas pasako ką nors savo kalba. Gerai, kad lietuviai buvo tik du ir mūsų niekas nesuprato. Pasakiau kažką nevisai rišlaus J
Pirmoji varžybų diena. Vejas silpnas, bet ne toks silpnas, kad būtų galima ilsėtis ir nedaryti varžybų. Pirmoje dienos pusėje pabandė padaryti ‚course race‘ startus. Vėjas ribinis, prasideda pirmieji dalyvių bumbėjimai. Po pietų pabando padaryti slalomą. Įvykdo vieną pilną eliminaciją (su dviem kvalivikacijomis). Nepaisant mano pompavimo iki geriausios grupės nepakylu. Užimu šeštą vietą. Apipomuoja mane lenkų olimpinė viltis Blazej Blazowskij. Andrius stabiliai antras. Jam silpnas vėjas patinka, beveik taip pat kaip ir stipresnis.
Antra diena. Vienintelė apsiniaukusi ir šalta diena Suomijoje. Vėjo labai mažai. Varžybų organizatoriai iš karto bando pravesti iš anksto suplanuotą rungtį – varžybas su riedučiais ant ledo (
http://www.hupi-icer.fi/). Ašper daug nesistengiu, tai finišuodavau vienas iš paskutinių. Andrius važiavo nuo dušios. Tikslių skaičiavimų nebuvo, bet spėčiau turėjo tikrai būti prizininkas. Deja, žadėtieji prizai buvo atiduoti didžiausioms šalims/rinkoms – rusams, švedams ir atrodo kanadietei.
Trečia diena. Labai panaši į pirmąją. Vėl vėjas nedidelis. Iš ryto dar kažkiek pučia, bet tuo metu vėl vykdomi ‚course race‘ važiavimai. Slalomui skiriama popietė, kurios metu vėjas vėl minimalus. Išspaudžia vieną pilną važiavimą. Aš vėl šeštas, Andrius antras.
Ketvirta diena. Pagaliau atėjo vėjas. Mano vėjas. Deja organizatoriai tiesiai šviesiai pasakė, kad prioritetas ir vėl ‚cource race‘, nes tai sena disciplina, dauguma atvažiuoja dėl jos ir .t.t. Darausi piktas. Toks geras vėjas, o reikia visą dieną trintis ant ledo ir treniruotis. Net ‚fun race‘ neduoda, nes tuo metu slalomo teisėjai užsiima aitvarų disciplinomis. Bandė jie pravesti downwind slalomą. Kaip supratau porą kartų vos nenunešė jiems ten galvos J Ta pačia dieną įvyko ir aitvarų laisvojo stiliaus disciplina. Kadangi dauguma čia atvykusių yra lenktyninkai, jiems ši disciplina ne prie širdies. Kai kurie nesirungė iš viso. Geriausiai tai atspindi originalus kanadietės pasirodymas. Ji su aitvaru rankose čiuožė ant vienos slidės ir kažką dainavo dvi minutes J
Penkta diena. Vėjo vis dar yra. Eilinį kartą diena prasideda nuo ‚course race‘ rungties. Lietuviai ruošiasi slalomui. Laimei vėjas pučia ir po pietų ir pagaliau slalomas vyksta pilnu tempu. Įvyksta 12 važiavimų. Vėjas tik tik pakankamas mano 5,2 burei, kurią ant ledo aš vis labiau pradedu mėgti (jei tik jai užtenka vėjo). Pavyksta vieną kartą atvažiuoti pirmam, dauguma kitų važiavimų 2 ar 3 vietos. Gavau ir vieną diskvalifikaciją. Numušiau Andrių, bure kliudęs jo burę, nes netilpau tarp ženklo ir jo. Diskvalifikacija skaudi, nes duoda daug taškų ir dar krenti į žemesnę grupę iš kurios grįžti atgal ne tai pir lengva. Nepaisant to, po šios dienos jau esu antroje vietoje. Andrius – trečioje. Galėtų varžybos taip ir baigtis. Diena paženklinta šiek tiek kraujo, traumų. Lenkai pastoviai važinėja ‚ant ribos‘. Vienas jų smarkiai prasiskelia lūpą. Veidas pilnas kraujo. Kito važiavimo metu pranūzas smarkiai pasitempė raimenį (kai į jį atsitrenkė estas). Jį iš varžybų išvežė sniego motociklu.
Šešta diena. Tampa beveik aišku, kad 17 taškų atsiliekantis suomis manęs nepavys, todėl kova vyks tik tarp manęs ir Andriaus dėl antros vietos. Nors prognozė rodė vidutinį 6m/s vėją, jis buvo turbūt 10m/s su gusiais kartais ir iki 20 m/s. Bures retai kas pilnai uždarydavo. Dauguma dalyvių traukė mažiausiai ką turi – 4-5 m2 bures. Man toks vėjas patinka. Nors aišku norint išlaikyti antrąją vietą važaivimų galėjo ir nebūti J Pirmasis dienos važiavimas vėl geras. Finišavau pirmas, Andrius antras. Kitame važiavime jau Janis Preisas pirmas, Andrius antras, man bandant pakovoti praslysta net neblogai užgalastos pačiūžos. Finišuoju trečias. Trečiasis važiavimas sukelia daugiausiai konfliktų. Važiuoju antras, bet posukio metu mane ‚nuskina‘ iš kažkur atsiradęs suomis. Dar keisčiau, mane už tai diskvalifikuoja. Esu labai piktas ant teisėjų. Pažiūrėjęs nuotraukas ir dar persakaitęs taisykles dar labiau įsitikinau savo teisumu. Vienintelis teisėjų argumentas – Hiberna rogės negali taip greit suktis kaip mano, todėl aš kaltas yra užmušantis. Gerai nors, kad net ir po tokių nesamonių vis tiek likau antras. Andrius trečias.
Aitvarai. Silpno vėjo dienomis dominavo dideli matraciniai aitvarai (net 21 kvadratinio metro). Prie stipresnio vėjo jau mačiau ir paprastų aitvarų. Varžybose dominavo rusai. Jie aktyviai kovojo ne tik distancijoje, bet ir protestuodami vienas prieš kitą. Vienas suomis skundėsi jų gausa ir dalyvių nesąžiningumu. Jokių ten pas mus daromų atrakcionų, rampų ir t.t. ten nebuvo.
Sparnai (angl. Kitewing). Esu kelis kartus juos matęs Lietuvoje. Bet Suomijoje nustebino jų gausa. Dalyvių buvo daugiau nei su ledrogėmis ar slidėmis. Čia ypač matoma inventoriaus gausa. Pačiūžos nuo paprastų, skirtų ledo rituliui iki slidininkų batų ir aukštų peilių. Kai kurie pačiūžų priekius padengia anglimi, kad geriau sniegą ‚kirstų‘. Buvo tokių kurie netgi per gryną ledą čiuožė slidėmis. Egzotiškiausiai aišku atrodė du švedai su taip vadinamais ‚pentagonais‘. Čiuožia nieko nematydami, burės turbūt 30 metų senumo, dideles (spėju 7m2) ir čiuožia su jomis prie bet kokio vėjo.
Vieta. Varžybų vieta graži, gavusi pernai geriausios vietos atostogoms Europoje titulą. Tai daug ežerų, sujungtų į vieną baseiną. Gamta labai saugoma. Varžybų metu buvo ruonių gimdymo metas, tai egluteėmis buvo pažymėta trasa, kur galima čiuožti. Pažeidus taisyklę, grėsė diskvalifikacija. Tomis keliomis dienomis teisėjai net garsinių signalų nenaudojo. Pietų metu dalyviai visas dienas gavo sriubos, arbatos ar vandens. Varžybų atidarymo ir uždarymo metu – bendra vakarienė. Įvyko ir WISSA susirinkimas, kur man teko atstovauti Lietuvai. Pagrindinis dienotvarkės klausimas – kitos čempionato vietos rinkimai. Juos laimėjo JAV. Kita kanditūra – Kanada.
Kelionė namo. Pavasaris Suomijoje jau jautėsi. Sniego kalnai po truputį tirpo. Keliantis keltu, pusę Suomijos ilankos jau švari. Visi ledai sunešti prie Estijos. Taline stugsojo įspudingos ledo krūvos. Vietiniai sakė, kad Talinas tiek sniego gavo per dvi dienas. Visas transportas buvo sustojęs. Tai net ir dabar ledo krūvos buvo sulyg vienu namų aukštu. Važiuojant į pietus sniego mažėjo tolygiai. Lietuvoje palyginus atrodo jo visai nėra. Tikiuosi greit atšils ir pavasaris ateis ne tik kalendoriuje. Iki
