Jėgos aitvarai
-
Jėgos aitvarų asai - pavėjui prieš srovę
Sritis: Jėgos aitvarai 24-09-2009
Parašė: Aidas Bubinas Keliasdešimt kilometrų Nemunu pasikinkius vėją jėgos aitvarais. Tokiam neįprastam ir sudėtingam žygiui ryžosi trys ekstremalai, antradienio popietę startavę ties Jurbarku ir finišavę Panemunėje. Apie adrenalino kupinas akimirkas liudija jų įveiktos kliūtys - tiltas ir virš upės nusidriekę aukštos įtampos laidai.
Dvejus metus brandinta idėja
Eduardas Silva, Darius Izokaitis ir Gintas Andriuškevičius antradienį, laikrodžiams išmušus 14 valandą, netoli Jurbarko pakėlė jėgos aitvarus. Nors visi trys kaiteriai žinojo, kokie sunkumai jų lauks artimiausias kelias valandas, tačiau lyg to būtų maža, sau iškeltą užduotį jie tyčia dar labiau apsunkino, starto vietą pasirinkdami Nemuno atkarpą prieš Jurbarko tiltą.
Prisiekę jėgos aitvarų fanatai buvo suplanavę plaukti nuo Jurbarko iki Seredžiaus. Tai būtų sudarę apie 44 kilometrus. Viso šio atstumo įveikti nepavyko. Nepaisant to, kaiterių� lentos praskrodė nemažą dalį Nemuno, o į krantą jie išlipo tik ties Panemune.
"Praplaukti Nemunu mums buvo principo reikalas. Tai išties labai sunku, - neslėpė vienas šio žygio iniciatorių E.Silva. - Kartais tenka surengti pasiplaukiojimus kaitais Kaune, Nemuno ir Neries santakoje. Taigi viso tokio "žaidimo" esmė yra ta, kad Nemuno upės vanduo plaukia Kuršių marių link, o vėjas pučia į kitą pusę. Tad negana to, kad visą laiką plauki prieš srovę, tu turi, buriuotojų kalba tariant, dar ir "užkilinėti" aukštyn prieš srovę. Tai ir yra visas sunkumas."
Ne sykį išbandžius Lietuvos upių tėvo vandenis Kauno miesto centre, E.Silvai ramybės vis neduodavo mintis, kad galbūt pavyktų surengti plaukimą Nemunu prieš srovę, bet pavėjui: "Šiuo metu, besibaigiant Bobų vasarai, įsivyravę vakariniai-pietvakariniai vėjai nėra itin patogūs tokiam plaukimui, bet kadangi laikosi vakarų kryptis, tai vėjas tiesiog "įeina" į tą Nemuno slėnį ir daugmaž juo eina. Nuo Jurbarko iki Vilkijos savotiška tiesiąja apie 60 kilometrų besitęsianti Nemuno vaga su vienu ne itin maloniu posūkiu, kur vėjas gerokai "uždūsta", šiuo atveju pasirodė itin viliojanti mūsų užmačioms, tad ją ir pasirinkome."
"Dar prieš planuojant šiųmetį Downwind'ą Lietuvos pakrante (apie birželio mėnesį jėgos aitvarais įveiktą 95 km ilgio atstumą nuo Būtingės iki Nidos Ekstremalas.lt jau rašė, - red.) toks Gediminas, tarp ekstremalų vadinamas tiesiog Akiniu, pasiūlė pabandyti plaukti Nemunu. Ši idėja "ore kabėjo" maždaug dvejus metus, o gal net ir daugiau, kol galiausiai tai padarėme. Atrodo, kad iš esmės viskas pavyko", - net ir jausdamas nuovargį po pusketvirtos valandos trukusio plaukimo šypsojosi patyręs jėgos aitvarų asas.
Policininkai palydėjo žvilgsniais
Intensyviai sekęs orų prognozes, E.Silva pastebėjo, kad kaip tik šią savaitę oro sąlygos tam būtų gan palankios. Antradienį priešpiet, porą automobilių palikę ties suplanuotu finišu, kaunietis kateris kartu su dviem bendražygiais pajudėjo Jurbarko link. Ekstremalų trijulę lydėjo dvi damos, kurios ne tik atstojo palaikymo komandą, bet ir buvo pasirengusios bet kurią akimirką gelbėti vyriškius, jei tik šie dėl nurimusio vėjo ar kitokių priežasčių sustotų kur nors vidury Nemuno.
"Plaukimas prieš srovę, vyraujant nestabiliam vėjui - dar ne viskas. Mes pasirinkome starto vietą prieš tiltą. Vėliau sutikome ir aukštos įtampos elektros laidus, kabojusius dar žemiau nei tiltas. Jei pastarojo aukštis siekė gal 15-17 metrų, tai jėgos aitvaro stropų ilgis, kai šis pakeltas, siekia nuo 20 iki 24 metrų. Vadinasi, reikėjo tiesiog prakišti aitvarą tarp tilto kolonų, nepataikyti į konstrukcijas ir taip praplaukti, - karščiausiais įspūdžiais iš plaukimo dalijosi E.Silva. - Artėjant link tilto, galvoje nenumaldomai ėmė vis labiau suktis nuogąstavimai - pavyks sėkmingai pranerti pro apačią ar užkliūsime. Šansų, kad aitvarai pakibtų ant tilto konstrukcijų, buvo tikrai daug. Viskas pavyko puikiai mums visiems trims, bet "ekstrymo" buvo pakankamai. Vienam iš mūsų, jau praplaukus po tiltu, aitvaras akimirką palietė kitos pusės atbrailą, bet laimė, viskas baigėsi gerai. Tai sudarė bemaž 50 procentų visos sėkmės."
Prisimindamas plaukimo metu tvyrojusią atmosferą, E.Silva nepamiršo paminėti, kad į Nemunu plaukusius ekstremalus dėmesį atkreipė ne vien juos lydėjusios pagalbininkės, bet ir specialiųjų tarnybų pareigūnai. Kaiteriams plaukiant pro pat Jurbarką, viename krante stabtelėjo ugniagesiai gelbėtojai, o tiltu ėmė įnirtingai važinėti keli tarnybiniai policijos automobiliai.
"Kažkur netoli tilto kaip tik yra Jurbarko policijos komisariatas. Manau, kad pareigūnai buvo didžiai nustebę ir galbūt norėjo mus sustabdyti. Juk vargu, ar kada nors anksčiau yra matę ten kažką panašaus, - trumpą netiesioginę akistatą su jurbarkiškiais prisiminė žygio organizatorius. - Vis dėlto jie liko stovėti sausumoje ir žiūrėti į mus, pamažu nutolstančius upe."
Netikėtumų būta ir daugiau. Vienam iš trijulės narių vis nesisekdavo išlaikyti aitvaro ir šis "atguldavo" į Nemuną, o kelis sykius buvo net išsivertęs. Vienąkart jam prireikė kone pusvalandžio, kovojant su vėju, upės srove ir nepaklusniu savuoju aitvaru.
Pasak jėgos aitvarų žinovų, tai jau laikoma pakankamai kritiška situacija. Juolab kad plaukiant upe, lenta visuomet pririšta prie kaiterio, tad po staigesnio judesio ji gali lyg bumerangas "atskristi" į šeimininką. Vis dėlto galiausiai išplaukęs į krantą, žygio dalyvis vėl pasikėlė aitvarą, pavijo kiek atokiau jo lūkuriavusius kolegas ir tęsė nelengvą maratoną toliau.
Pusketvirtos valandos Nemune
Palikę krantą ir savąjį iššūkį pradėję apie 14 val., trys nutrūktgalviai vėl į sausumą išlipo apie 17.30 val., maždaug ties Panemune: "Vėjo kryptis nebuvo patogi plaukimui. Paprastai tariant, visą laiką reikėjo vinguriuoti "zigzagais". Taigi ir kilometražas realiai gavosi kur kas didesnis, nei tą pačią atkarpą pamatavus žemėlapyje. Pavyzdžiui, daugelyje vietų, norint įveikti 200 metrų atstumą, prireikdavo 3-4 kartus perskrosti Nemuną iš nuo vieno kranto iki kito. Vietų, kur galėtum paprastai atsistoti ir plaukti tiesiai upės vagos kryptimi, buvo labai nedaug."
Įveikta apie pusė numatytos distancijos. Būtų prireikę dar bent pusantros valandos, kad atstumas išaugtų iki minėtų 44 kilometrų ties suplanuotu finišu, tačiau kaiteriai dėl to nė kiek nesikremta. Šįkart ekstremalams buvo svarbiausia, kad kelerius metus puoselėta idėja pagaliau įgyvendinta ir nepalaužiami vyriški principai bei ambicijos paėmė viršų: "Galėjome plaukti ir toliau, bet vienas kolega plaukė be batų, jam jau darėsi šalta, tad rizikuoti sveikata nebuvo jokios priežasties. Be to, ir vėjas protarpiais pradėjo rimti."
Žygio metu kaiterius lydėjo maždaug 5-10 metrų per sekundę stiprumo vėjas, gūsiais siekęs ir ir 15m/s. Atsižvelgęs į tai, E.Silva šįsyk iš savo inventoriaus pasirinko "Naish Helix LTD" gamintojo "devynetuką", o jo kolegos Darius ir Gintas plaukė su dešimties kvadratinių metrų dydžio "Cabrina Swichblade" jėgos aitvarais: "Galėjome plaukti ir su "dvyliktukais" - būtų buvę greičiau. Tačiau prie smarkesnių gūsių tai būtų buvę jau pernelyg ekstremalu ir tikrai rizikinga."
Ekstremalas.lt žurnalistų paklaustas, ar po atšiauroko plaukimo ketina gerai pailsėti šiltuose namuose, E. Silva tik dar kartą nusišypsojo: "Jau esu pakeliui į Ventainę. Reikia ruoštis savaitgalio renginiams. Ten vyks varžybos, kur laukiami visi, neabejingi vėjui ir jėgos aitvarams."
Šaltinis : www.ekstremalas.lt
Video: http://www.youtube.com/watch?v=vLtQIUmRUE0
Foto: Joana Jablonskytė
Komentarai
| nu saunuoliai | Unknown 21-10-2009 10:30 |
| tikrai vyra pavarot, kita karta jungsiuos prie jusu jei kur koki downwinda sugalvosit | |
Komentuoti
