Jėgos aitvarai
-
Nepaprasta kelionė į Zanzibarą
Sritis: Jėgos aitvarai 09-11-2012
Parašė: Edas Bareika
Įspūdžiais dalinasi Šarūnė Šaltenė
Po ilgos ir sunkios kelionės, trukusios net 48 valandas, per kurias turėjome tris skrydžius, galiausiai keltu pasiekėme nuostabaus grožio Zanzibaro salą Ungują, kurioje balto smėlio paplūdymiai su aukštų palmių giraitėmis driekiasi ilgus kilometrus.
Pirmieji įspūdžiai tik atvykus į salą, gan slogūs, gal todėl kad mažai miegojom, o gal todėl, kad ten visai kitaip nei pas mus. Gatvėse daug skurdo, purvo ir gausybė zujančių žmonių.
Iš sostinės Stone Town, iš anksto užsakytu autobusiuku, išriedėjome į rytinę pakrantę, kurią pasiekus, pasijautėm kaip rojuje. Įsikūrę savo bungaluose Paje kaimelyje, suskubome apsižiūrėti aplinkui, bei pasitikrinti vėjo prognozes.
Vietiniai šiek tiek nuliūdino, kad vėjo sezonas baigėsi šiek tiek anksčiau ir grįš tik gruodžio mėnesį, bet... sulaukėme ir mes tų laimingų vėjuotų dienų ir valandų! Kaitavimo sąlygos - puikios, ypatingai freestyle’ui. Vanduo šiltas, dugnas smėlėtas, toli negilu, o banga prie rifo už kokių 3 km nuo kranto. Čia labai didelis potvynių ir atoslūgių vandens lygio kitimas.
Per pilnatį vanduo “išeidavo” taip toli, kad jau net nesimatydavo, o pakildavo taip aukštai, kad semdavo visą smėlėtą paplūdimį. Tai tiesiog tobula vieta atidirbinėti naujus triukus. Tiesa, besimokinantiems kaituoti daug siaubo kelia prie karto prišvartuotas nemažas kiekis laivelių, pro kuriuos reikia laviruoti norint išplaukti tolyn.
Dugnas smėlėtas, bet pasitaiko vienas kitas akmenukas, tik blogybė, kad nors ir keli akmenukai, bet gan aštrūs. Zanzibare būna du vėjo sezonai, tai žiemos, kai pučia Kaskasi šiaurės rytų vėjas – apie 18-22 mazgų gruodžio, sausio ir šiek tiek vasario mėnėsį, ir vasaros, kai pučia Kusini pietryčių vėjas – apie 15-18 mazgų nuo birželio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Tomis dienomis, kai nepūsdavo vėjas, keliavome po salą.
HAKUNA MATATA – jokiu problemų išvertus iš shwahili kalbos ir labai dažnai saloje kartojami žodžiai. Gyvenimas vyksta lėtu tempu, o visur nuolat skubančius baltuosius vietiniai ramina žodžiais POLE POLE (lėtai, lėtai), bei juokiasi, kad mes niekada neturime laiko ir visada labai skubame. Vietiniai gyvena gan skurdžiai, dažnai vaikšto basi, nors moterų hidžabos – ryškios ir įvairiaspalvės.
Vaikai čia neturi mums įprastų žaislų, jau nekalbant apie jų kiekį. Čia jie žaidžia su įvairiomis buitinėmis atliekomis, kaip plastikiniai buteliai ar surudijusio dviračio ratai. Zanzibaras labai augmeninga ir žalia sala, nes per metus čia būna du lietaus sezonai: pavasarį ir rudenį.
Pagrindinis salos ekonomikos variklis, neskaitant turizmo, yra prieskonių eksportas. Dažnas sunegalavęs čia nesikreipia i medicina, o gydosi įvairiais užsiaugintais augalais ir žolelėm, nors turi ligonines pagrindiniuose miestuose.
Keliavome saloje įvairiai, ir nuomotu automobiliu gal 20 metų senumo Suzuki kainavusiu apie 50$ už dieną, ir vietiniu maršrutiniu autobusiuku, kurį vadina DALA DALA, kainavusiu tik puse dolerio į vieną pusę, ir taksi, kurio tarifai baltiesiems yra apie 1$/km. Nuomojant automobilį turėjome nusipirkti ir vairavimo licenciją, nes atsivežtos europietiškos negaliojo. O važiuojant su dala dala niekur nebuvo jokio maršuto grafiko todėl jo reikia laukti tiesiog stovint gatvėje. Jei nepasiseks ant gatvės gali tekti pastovėti ir keleta valandų. Tiesa, šiuo klausimu mus aplankė fortūna ir sulaukdavome savo maršrutinio gan greitai.
Vietiniai dievina futbolą, valgo tik šviežią maistą, nes neturi tokios buitinės technikos, kaip šaldytuvas, bet beveik visi namai turi televizorių, nors ir labai seną, bet svarbu veikiantį.
Kelionė
Pirmiausiai, likus porai mėnesių iki kelionės, nusipirkome lėktuvo bilietus iš Milano per Stambulą į Dar Es Salaam (didelis pramoninis Tanzanijos miestas prie Indijos vandenyno) per Turku avialinijas. Skrendant į priekį Stambule praleidome visą diena, t.y. apie 7 valandas, todėl turėjom puikią proga pusiaukėlėje stabtelti ir pasižvalgyti, aplankyti pagrindines miesto įžimybes, bei paskanauti vietinių valgių. NaktIniu skrydžiu i Dar Es Salaam'a atskridome gan anksti apie 3 valandą ryto, todėl teko kelias valandas laukti kelto, kuris į Zanzibarą išplaukia tik 7 ryto. Atskridus i Tanzaniją reikėjo nusipirkti vizas, kurios kainuoja 50 dolerių, bei palikti visų pirštų antspaudus. Iš Dar Es Salaam'o per 2 valandas sėkmingai pasiekėme Stone Town'ą - Zanzibaro (Ungujos) sostinę, iš kurios jau su taksi nuvykome į Paje. Čia ir apsistojome porai savaičių. Kelionė atgal buvo tuo pačiu maršrutu, tik ši kartą Stambule turėjome tik 1-ą valandą perlipti į kitą lėktuvą skrendantį i Milaną.
Kelionės biudžetas. Viso asmeniui išleidom apie 6000 LT. Kelionės išlaidos (lėktuvai, keltai, transferiai, vizos, taksi, dviejų savaičių apgyvendinimas su pusryčiais) - apie 4000 LT. Asmeninės išlandos per tas dvi savaites (maistas, gėrimai, transportas saloje, masažai, pirkiniai, jūros gėrybių barbeque ant jūros kranto ir visos kitos pramogos) - apie 2000 LT.
Vykstant i Tanzaniją svarbu žinoti, kad dolerius jie priima tik spausdintus nuo 2008 metų. Verta turėti stambiomis kupiuromis ir jas pasikeisti į vietinius šilingus, nes kartais atsiskaitant doleriais vietiniai skaičiuoja gan neplankiu kursu.
Atostogu įspūžiai iš Zanzibaro sudėti i trumpą filmuką :).
Komentarai
| Zanzibaro spalvos | Unknown 12-11-2012 14:36 |
| Ką mes darytume be spalvotos fotografijos :( | |
| Augis | Unknown 21-03-2013 19:41 |
| Pasaka. Silta ,- jokiu rupesciu, tikros atostogos. Grazu. Ir filmukas meniskas | |
Komentuoti
