Akivaizdu, kad nezinomos kartos (g. 18?? ) pastarojo meto kritikos žvaigždė Andrius Jakuciunas ne mažiau negu "kritikos" subtilybes suvokia žmonių – ypač tų, kurie vėliau formuos nuomonę apie jį kaip žvaigždę – psichologiją. Kritikos straipsnis parasytas taip, kad neturėtų priešų – vien draugus, gerbėjus, palaikytojus, šlovintojus – kad būtų visuotinai adoruojama ir liaupsinama. Iš anksto užbėgdamas už akių viskam, kas galėtų pabaidyti net itin jautrų skaitytoja, A.Jakuciunas neabejotinai užsitarnauja kaip toliaregis, įžvalgus, toli žengsiantis viešosios "ekstremalios meno kritikos" specialistas, tiek kitos populiarios mistifikacijos tarp viduriniojo sluoksnio intelektualų, snobų – pagrindinių kritikos straipsniu skaitytoju, kuriuos ypač jaudina visa, kas manieringai, elegantiškai, rafinuotai ir, deja, narciziškai, prabangiai isnarstyta po kauleli (kad ir kaip toks intelektualas dievagotųsi visų pirma trokštąs sielos maisto, jį lengvai galima privilioti primityviais piesiniais ir kompozicijom...), kaip astriu kritikos straipsniu ir jį lydintcio liguisto ažiotažo bus visuomet populiarus tarp prasisiekėlių, karjeristų,bukapročių ir blizguciu megeju.
A.Jakuciuno parasyta "ekstremalus sportas tapyboje ir gyvenime" kritikos koncepcija įkūnija tai, kas patrauklu abiem šioms vartotojų kategorijoms – vienus pavadinkime „kritikos vartotojais“, kitus – „kritikos stūmėjais“. Kritikos straipsnis atskleidzia autoriaus erudicija, geras manieras, arogancija, ir visiškai sporto nesužalota organizma galinti stipriai jaudinti matant vaizda "sporta vartojancius zmones". Sraipsnio autorius lyderis seksualumo iliuzijoje, primityviai užkoduotas pačiame "extremo-meno" kritikos straipsniu rasyme, kasmet beprasmiškai pražudančio šimtus žmonių, sąvokoje, nors meno kritikas – mažai tikėtina, tačiau įmanoma – galbūt slapčia tikisi kada nors desperatiškai pabandyti si nepasiekiama saldu vaisiu.
Galima butu testi ir toliau, bet cia jau patys "pabaikite"
P.S.
Zygimantai, nors as tik nete maciau, man patiko...
