Burlentės
-
Prassonissi treniruočių stovykla 2007
Sritis: Burlentės 19-08-2007
Parašė: Girmantas Neniškis
Kaip žinia, į Lietuvą atėjus vasarai, oras įkaista ir buriuotojams prasideda vasarinė depresija. Siekdami pabėgti nuo šio reiškinio, dar prieš metus pradėjome planuoti kelionę į užsienį vidurvasariui. Pavasarį buvo apsistota ties Graikijos kryptimi. Rodo sala, Prassonissi miestelis, pačiuose salos pietuose. Gana greitai susirinko linksma jaunuolių kompanija ir griebėme bilietus. Deja, dėl keliautoju trūkumo (turbūt) buvo nutraukti tiesioginiai skrydžiai Vilnius – Rodas. Tačiau tai nesumažino mūsų ryžto įmerkti lentas Viduržemio jūroje. Skridome į Turkiją, Marmarį.
Išskrendame
Ankstyvą rugpjūčio 5-os rytą susirinkome Vilniaus oro uoste. Po trumpo dialogo su darbuotojais 7 burlenčių komplektai buvo atiduoti į bagažą ir išlėkėme į Lukoil‘ą. Alaus. Po valandos pradėjo registruoti keleivius. Nuostoliai minimalūs – saugos kontrolės darbuotojai atėmė tik majonezą. Kadangi visą nakti nemiegojome, susėdę į lėktuvą, iškart užmigome. Atsibudome tik gavę pusryčius ir jau leidžiantis Dalamane. Turkija pasitiko karščiu. Dalamano oro uostas – dykumoje. Iki Marmario apie 100 km. Tikėjomės pasigauti kokį nors autobusiuką ir juo važiuoti iki uosto. Tačiau, mūsų nuostabai, išsinešę inventorių už oro uosto durų sutikome tik keletą aukščiausios klasės taksi automobilių. Po ilgų derybų su taksistais ir jų koordinatoriumi sukrovėme inventorių į iškviestą sunkvežimiuką, patys susėdome į du taksi automobilius ir pasileidome link Marmario uosto. Kelto į Rodą teko laukti 5 valandas. Pakaitomis apžiūrėjome kurortinį Turkijos miestelį, pavalgėme. Po maisto, kaip žinia, svarbu gerai išsimiegoti. Okupavę perkėlos suoliukus, visi aštuoniese išsitiesėme siestai.
Inventoriaus tampymas buvo išties šauni pramoga. Paneši 10 metrų, vienas turkas toliau neleidžia, kitas liepia nešti tolyn pro jo kontrolės punktą. Taip su 4 stabtelėjimais nusigavome iki kelto. Inventorių sukrovėme ant galinio denio. Įsitaisėme kas patogiai kelto viduje, kas šalia inventoriaus ir palikome uostą. Po valandos jau buvome Rodo mieste. Išsikrovę inventorių neskubėjome – žinojome, kad su inventoriumi paprastų poilsiautojų neaplenksime. Pasienio kontrolę praėjome lengvai, tačiau graikų muitininkai pasirodė kieti kaip graikiški riešutai. Prieš mus kankino tris, keturis ar net penkis turistus - sunku buvo suprasti. Vėliau išsiaiškinome, kad važiuojant į Graikiją, Turkijoje geriau nieko nepirkti. Jokių kilimėlių, papuošalų ar suvenyrų. Po valandos laukimo muitininkai, apsiginklavę guminėmis pirštinėmis, užsiėmė mumis. Patikrino krepšius, apžiūrėjo vežamą maistą. Tada jiems užkliuvo inventorius. Lakstydami iš pastato į pastatą nusprendė surašyti kiek kokio inventoriaus įsivežėme. Išvažiuodami turėsime muitininkams parodyti 9 lentas ir 19 burių. Būdami ES piliečiai net nesitikėjome tokio dėmesio.
Vingiuoti keliai
Kol porą valandų aiškinomės su muitine, taksi aikštelė ištuštėjo. Pasileidome poromis į miestą medžioti transporto – iki Prassonissi dar 100 km. Moralas paprastas – Rode REIKIA nuomotis automobilį. Mes aštuoniese į jokį nebūtume tilpę, o nuomoti kelis – per brangu, juolab, nuvykus iki Prassonissi mums automobilio nebereikės. Galiausiai Marius su Mindaugu užkabino senioką, turintį sunkvežimiuką. Jis pažadėjo už valandos pasirodyti uoste. Nesulaukėme, išsitraukėme viskį – vis dėlto sėdėti atviroje vietoje uoste su 4-5 m/s vėjeliu nebuvo karšta. Po kiek laiko pasirodė seniokas, bet su motoroleriu. Atsiprašė, kad vėluoja ir patikino jau greitai pasirodysiąs. Buvo galima pastebėti atsirandančias šypsenas veiduose. Pabaigę viskį sulaukėme ISUZU sunkvežimiuko. Pakrovėme inventorių, sušokome šalia ir į kelią. Keletas posūkių į kairę, į dešinę ir keliukas pradėjo siaurėti ir prastėti. Šakos vis dažniau braukė per galvas. Visai nepanašu į pagrindinį kelią Rodo saloje. Kai sustojome įvažiavę į kiemą, iš visų pusių tankiai apaugusį krūmais ir medžiais, nejuokais pasidare neramu. Iššokęs vairuotojas paprašė minutėlės. Visi sukilome, kas rankoje spaudė kameros stovą, kas žiūrinėjo kaip čia greičiau šokti iš sunkvežimio kėbulo. Už kelių akimirkų namo duryse seniokas pasirodė su drauge, įsimetė patalynę į kabiną ir paaiškino – nakvos šianakt Prassonissi. Patraukėme i kelią, nuotaika pakili – jau šiandien pasieksime kelionės tikslą, nors ne vienas, bent jau mintyse, buvome praradę viltį. Pirmus keliasdešimt kilometrų visi ieškojome patogesnės pozos. Vėliau buvo nebesvarbu kur ir kaip pamiegoti. Į Prassonissi atvažiavome po 1 val nakties. Kelionė užtruko beveik parą – 20 valandų.
Gyvenimas
Miegojome tiesiog ant smėlio. Pasitiesėme inventorių ir pakavimo medžiagas. Kitą rytą sužinojome, jog mums pasisekė – policija intensyviai gaudo miegančius kopose, ne vienas yra praleidęs parą kitą ir areštinėje. Pirmoji diena pasitiko lengvu vėjeliu. Apšilome su šeškėmis. Vakare išvažiavome į miestelį už 10 km – Kattavia. Miestelis nedidelis, jo gyventojai vasarą laukia buriuotojų, kuriems nuomoja kambarius, o žiemą – laukia vasaros. Nakvynės paieškos buvo ne itin sėkmingos. Galiausiai šešiese įsikūrė „Prassonissi Club“ viešbutėlyje, o Girmantas su Mariumi nakvojo internacionalinių buriuotojų balkonuose. Nuo trečios nakties visi įsikūrėme viešbutyje. Kiekvieną rytą papusryčiavę išeidavome į kelią. Nusigauti stabdant pakeleivingus automobilius iki Prassonissi išties nesunku. Netgi susiradome etatinių vežėjų.
Buriavimas
Prassonissi – sąsmauka pačiame salos gale. Žiemą, pakilus Viduržemio jūros lygiui, paplūdimys užpilamas vandeniu ir atskiriama maža salelė nuo didžiosios Rodo salos. Šiaurės vakarų pusėje – bangos, pietryčių – lygus vanduo. Puiki vieta drožti slalomą, freestailą ar tiesiog mėgautis karštu oru, šiltu vandeniu ir pastoviu vėju. Čia yra trys nuomos punktai – austrų „Pro center“ (JP/NP), lenkų „Prasonisi center“ (Fanatic/North sails) ir lenkų „Wind4Fun“ (RRD/Naish). Inventorių laikėme Wind4Fun – jie pasirodė lanksčiausi ir mūsų grupei suteikė geriausią kainą. Susikabinus bures mums skirtoje vietoje buvo galima pagalvoti, kad buriavietėje atsirado dar ir SimmerSails nuomos punktas.
Vandenyje atmosfera išties šauni. Nors buriuotojų daug, vietos pakanka. Daugiausia – jaunimas, o dar bent keli lietuviai besitaškantys šalia sukuria šiokį tokį jaukumo jausmą. Iš 12 dienų plaukėme dvi su šeškėmis, septynias su penkiukėmis ir tris tinginiavome – turistavome. Dažniausiai plaukėme lygaus vandens pusėje. Drožėme freestailą. Girmantas su Algiu suko visokio plauko (clew first, one hand, 540) spockus, grubbius ir flakas. Mariai su Mindaugu atkakliai drožė pavėjinį posūkį, duckjibe ir vulkaną. Aivaras po truputį tobulino slalomo įgūdžius ir diena iš dienos statė savo greičio rekordus. Raimis nuoširdžiai freeraidino ir gerino plaukimą į vėją. Tuo tarpu vienintelė kompanijos mergina Eglė atkakliai tobulino aitvaro valdymo įgūdžius bangų pusėje. Atsibodus dirbti – drožti manevrus – persinešdavome inventorių į kitą pakrantę ir mėgaudavomės lengvu jūros bangavimu. Per šias dvi savaites visi gerokai patobulėjome. Puiki treniruočių stovykla.
Laisvalaikis
Kai vėjo trūkdavo buriavimui, imdavome lentas be burių ir kraustydavomės į bangų pusę. Praktiškai visi priėjome prie vieningos nuomonės, kad banglentės išties šaunus užsiėmimas ir būtina kelionėms įsigyti po lentą. Vieną dieną sumastę tiesiog susilieti su gamta. Pailsėti nuo vėjo, lenkų, triukšmo ir benzino kvapo. Apsiavę patogią avalynę patraukėme uolėtais krantais ieškoti vietų tinkamų šuoliams į vandenį. Po kelių valandų klajojimų savo tikslą pasiekėme – pašokinėjome nuo daugiau nei 8 metrų uolos. Užplūstantys jausmai išties nepakartojami. Ne visi pasiryžo šokti nuo aukščiausios vietos iš pirmo karto. Bet nė vienas nušokęs nesigailėjo.
Norint pailsėti nuo sūraus vandens geriausia išsinuomoti transporto priemonę (motorolerį, motociklą ar automobilį) ir pakeliauti po salą. O Rodo saloje vietų turistavimui tikrai netrūksta. Pilys ir bažnyčios ant stačiausių uolų, kalnai, gamta ir maži graikiški miesteliai. Norintiems šiek tiek civilizuotiškesnių pramogų ir linksmybių – Rodo mieste, Faliraki ir keliuose kituose didesniuose miesteliuose netrūksta klubų, diskotekų, paplūdimio vakarėlių ir tt. Ši sala tinkama visems - galima ne tik buriuoti, bet ir šauniai leisti laiką, nes pramogomis ir idomybėmis šis kraštas tikri gali pasigirti.
Namo
Penktadienį atmosfera buvo slogi. Jau reikia pakuotis, o čia taip gera... Įjungė ir vėją po dviejų dienų pertraukos. Šokome į vandenį su penkiukėmis – viena geriausių dienų per šias dvi savaites. Popiet išsidžiovinome bures, susipakavome inventorių ir išvažiavome į Kattavia. Atšventėme pažymėdami puikiai praleistą laiką. Ryte Prassonissi mūsų jau laukė užsakytas autobusiukas. Kelionė nebuvo tokia įspūdinga kaip pirmyn, tačiau sėdėjome dauguma ant inventoriaus, o pakeliui pakeitė mikroautobuso stabdžių kaladėles. Važiuodami kalnuotais keliukais su veikiančiais stabdžiais jautėmės ramiau. Graikų muitinė šįkart nebuvo tokia priekabi kaip įvažiuojant į salą. Sumetę inventorių ant greitaeigio katamarano priekinio denio, įsitaisėme kelionei. Vakare atvykę į Marmarį įsikūrėme viešbutyje ir patraukėme apžiūrėti miesto. Kas grįžo anksčiau, kas vėliau, bet jau 5 valandą rinkomės vestibiulyje – pajudėjome į Dalamano oro uostą. Tik dabar, pirmą kartą šioje kelionėje, patogiai įsitaisę autobusiuke. Turkai inventoriu priėmė neskubėdami, tačiau nesukeldami bereikalingo triukšmo ar panikos. Patiems leido/paprašė nunešti inventorių vos ne iki pat lėktuvo. Susitaikę, jog reikia grįžti, visi linksmai užėmėme vietas lėktuve.
Pakilią nuotaiką sugadino tarptautinio Vilniaus Oro uosto darbuotojai. Inventorių iškrovė taip, kad preliminariai: du rigg-bag‘ai buvo sudraskyti kiaurai, nudrožta naujo giko galva, praskelti dviejų lentų kantai.
Nepaisant sunkumų ir nesklandumų kelionės metu, visi vieningai vertiname šias dvi savaites LABAI TEIGIAMAI. Puikios buriavimo sąlygos, ramus poilsis tyliame, tradiciniame graikų kaimelyje, gražios apylinkės ir žinoma įvairūs laisvalaikio leidimo būdai.
Komentarai
Unknown 19-08-2007 18:49 | |
Del piktu ant viso pasaulio VNO kroviku. Reikejo Vilniaus aerouostui pareiksti pretenzijas vietoje. Surasytumete akta, pasitampytumete ir atsinaujintumete inventoriu. As taip dariau. Viskas gavosi. |
|
Unknown 19-08-2007 19:40 | |
Pretenzijos uzpildytos. Krepsiu nemokamam siuvimui kuponai jau gauti. Del inventoriaus mushimes toliau. | |
Unknown 19-08-2007 21:06 | |
Stovykla buvo super! Del inventoriaus tai labai pikta, suvaryta visiskai naujo giko galva tampant per asfalta, maisas panasus i skudura ir trukusi per visa ilgi RRD X-Fire. Bandysim mustis su FlyLAL iki paskutiniu, | |
Unknown 20-08-2007 08:40 | |
Šauni kelionė gavosi. Linksma kompanija, nuotykiai, surferiškos klajonės. Dėl banglenčių tai teisingas pastebėjimas. Šventojoje bandėme plaukioti po viena, lyg ir nieko, jautiesi toks vienišas tarp bangų. Bet kai pradėjom dviese plaukti į bangas, laukti setų ir sinchroniškai bandyti ant jų atsistoti - žiauriai patiko. Banglentės ir draugai ant bangos - ypatingas derinys. Išplaukdavome palei molą į jūrą, tada nusiirdavome truputi į šiaurinę pusę ir gaudydami bangas nusileisdavom į spoto vidurį. Tada kartu vėl su banglentėm po pažastimis iki molo ir ratas kartojosi. Perskaitęs straipsnį pasijutau lyg su jumis kartu būčiau važiavęs. Ir nuotraukos Medijoje superinės. |
|
Unknown 20-08-2007 12:24 | |
Nuotraukose nemazi maisai matyti. Koks maiso svoris? | |
Unknown 20-08-2007 15:30 | |
sunkiausi buvo apie 55 kg. 2 lentos kurias sudauze isvis svere 22 kg. ne svoryje matyt problema... | |
Unknown 20-08-2007 15:50 | |
Ohoho, banglentininku ziuriu daugeja:) faina | |
Unknown 20-08-2007 19:39 | |
nesuprantu, visa vasara pucia pajury, prie ko cia depresija ? Ir visi kalba, kad ezeruos simtai burlentininku, pajury matosi tie patys penki veidai, kaip ir prie desimt metu. Briedas kazkoks ... | |
Unknown 21-08-2007 08:54 | |
eugenijau, tikrai panasu, kad tau depresija :) plaukeme iki paskutines dienos budami Lietuvoje... Bet per tas 2 savaites kol buvome isvyke lietuvoje tikrai nepute, stebejome prognozes ;) | |
Unknown 21-08-2007 14:46 | |
Pamates Brieda, imi ir uzdarai interneto narsykles langa. Labai paprasta. | |
WindMarius | Unknown 21-08-2007 15:00 |
Jevgenijau tu gal kaitioras? Nuvaziuok i akini ir pamatysi >5 burlentininkus |
|
Unknown 22-08-2007 14:06 | |
depresija :) wind mariau, as kaitioras ir t.t. gyvenu prie akinio spoto ir kai plaukioju ten, matau tous pacius veidus kaip ir pries 10 metu ( windsurferius) Girmanta tame tarpe :) Norejau paklausti, kur tie 100 tai burlentininku ? Toks ispudis, kad pajury mires sis sportas. |
|
Unknown 22-08-2007 15:58 | |
Visa teisybė pasimatys per Vartų Techniką. Be to, dėl šimtų burlentininkų ežeruose - stipriai perdėta. Geriausiu atveju susirenka kokių 40vnt, na o starto linijoje jeigu yra 18 žmonių - tai jau nerealus įvykis. |
Komentuoti