EXTREME-SPORTS.LT
Lietuvos extremalaus sporto portalas

Burlentės

Tarifa 2008
Sritis: Burlentės 30-03-2008
Parašė: Girmantas Neniškis

Tarifa

Šis kraštas buriuotojų tarpe minimas labai dažnai. Tai vėjų, burlenčių ir jėgos aitvarų sostinė europoje. Šią žiemą aplankyti Tarifą salygos buvo labai geros - tiesioginis, nebrangus skrydis iš Vilniaus į Malagą, o čia jau tik dvi valandos kelio automobiliu nuo piečiausio Europos taško.

Pasidavėme pagundai ir mes - Girmantas, Algimantas ir Marius. Tikėjomės gerai pradėti sezoną, paieškoti bangų, pasitreniravus išbandyti jėgas EFPT tarifos etape. Įkvėpė kitų buriuotojų sėkmė - stiprūs vėjai, patyrusio bangų medžiotojo Jėzaus komentarai apie Atlanto bangą ir, žinoma, neaukšta kaina. Kartu į Tarifą ruošėsi Robertas (Bobas) su šeima, taip pat Saulius, Sigė ir Audrius.

Atskridus šiltai pasitiko suvietinėję lietuviai. Pirmomis dienomis dar turėjome vilties, kad vėjas jau tuoj pradės pūsti, tačiau... Per 10 dienų plaukę vos dvi (su ne didesnėmis nei 5.3 kv.m. burėmis) atsipalaidavome ir supratome, jog Tarifa nenusiteikusi mūsų lepinti. Pašnekėjus su vietinias likome išjuokti, kad ieškome čia bangų. Tiesiai šviesiai pasiuntė į Portugaliją arba Maroką. Bangų, tiesa, buvo dvi dienas, tačiau jas pagauti buvo praktiškai neįmanoma. O buriuoti tai mes juk norėjome!!!


Almeria

Pradėję tikrinti vėjus, orus, frontus besisukančius aplink Atlanto vandenyną ir Viduržemio jūrą buvome pasiruošę keliauti net 800 km iki Portugalijos sostinės Lisabonos ir jos pašonėje esančios kultinės bangų buriavietės Guincho. Netikėtai akis užkliuvo už Almeria regiono. Buvome matę Victor Fernandez nuotraukų iš "namų" buriavietės, pamatę neblogą prognozę išlėkėme nedvejodami.
350 km arba 4 valandos kelio automobiliu - tiek pat kiek iš Vilniaus traukiame į Šventają eilinę vėjuotą dieną. Atvažiavę apžiūrėjome Almerimar miestelį - tai nedidelis uostas (vasarą, matyt, populiarus tarp jachtininkų), mažas senamiestis pilnas kavinukių ir aplink klijuojami poilsio namai, vilos ir viešbučiai statistiniams Lietuvos turistams.

Bebaigiant savo kuklius pietus pradėjo kilti vėjas. Kryptis - sideshore iš dešinės, greitis - iki 12 m/s. Išvynioję penkiukes įsukome pelekus į bangoms skirtas lentas ir gerą valandą palakstėme pasišokinėdami. Vėjui šiek tiek parimus išlipome į krantą ir jau beveik norėjome pakuotis, kai 100 metrų aukščiau pasirodė tiesiog šviečiančiai žalia Simmer burė. Supratome - tai bangų vicečempionas Victor Fernandez. Keli švystelėti švarūs backloop'ai, pushloop'ai, radikalūs table top'ai ir kiti manevrai atliekami virš besileidžiančios saulės mus pakerėjo. Apsižiūrėję jog vėjas vėl kilstelėjo šokome paskui Victor'ą į vandenį ir dar kelias valandas sekėme kiekvieną jo judesį, stebėjome darbą su banga. Nors bangos buvo nedidelės - iki pusantro metro - Victor'as iššokdavo aukščiau nei per 2 stiebus, cutback'us prie kranto atlikdavo taip radikaliai, kad neturėjome ką pasakyti. Lietuvoj tokios sąlygos būtų švelniai išvadintos gaidiškomis - maža neypatinga banga, vėjas vos iš šono. Tačiau jo energija, manevrų plastika ir dinamika įkvėpė - įkvėpė tobulėti ir mokytis. Vakare išanalizavę video medžiagą identifikavome visų mūsų klaidas, pradėjome morališkai ruoštis kitam kartui tokiose sąlygose.

Prognozės neguodė, tad vakare grįžome į Tarifą. Čia likę lietuviai kažką pasakojo apie gerą dieną, Tarifos bangą. Mes jų nesupratome. Jie - mūsų. Tą patį vakarą į windguru sudarytą rinkinį spotams aplink tarifa buvo įtraukta ir Almerimar buriavietė. Prognozę pradėjome stebėti kasdien. Po kelių dienų gavome vėjo ir Tarifoje - pavarėme su 3.7-4.0 burėmis, tačiau apart fizinio kruvio, jokio pasitenkinimo nepajautėme.
Likus kelioms dienoms iki išvykimo prognozės suteikė vilčių grįžti į Almerimar ir paplaukioti su vienu radikaliausių šių dienų buriuotojų pasaulyje kartu. Šįkart važiavome su nakvyne - vėjo rodė dviem dienoms, žinojome kelią, kur sustoti takeluoti - važiavome kaip į savą spotą.

Kelias į Almeria veda palei Viduržemio jūrą - važiuodamas nuolat gali grožėtis vėjo pašiauštu vandeniu, stebėti pavėjui didėjančią bangą. Išlipus iš automobilio sąlygos atrodė įspūdingai - aštrios 2-3 metrų aukščio bangos, stipri mūša prie pat kranto ir vėjas keturiems kvadratams. Išvyniojome ką turėjome mažiausio - Marius Tarifoje sudraskęs ketveriukę pasikolino 3.7, Algimantas išsitraukė 4.0, Girmantas - 4.5. Apsukę porą ratukų išlipome suvalgyti po bananą. Į aikštelę baltu autobusiuku atvažiavo Victor'as. Pasilabinome, pabendravome ir šokome plaukti toliau. Victor'as sulaukęs savo įrangos taip pat nieko nelaukė. Nepasikuklinęs užsidėti smūgius minkštinančią liemenę švaistė triukus ore gerokai virš horizonto. O mes toliau įkvėpti vicečempiono radikalumo gaudėme bangas, tobulinome raižymo techniką, šuolius. Algimantas atliko backloop'ą, sveikinimai jam. Antrą dieną procedūrą pakartojome, tiesa - banga buvo kiek mažesnė.

Išties labai džiaugėmės plaukdami šalia tokio lygio buriuotojo. Per tris dienas plaukdami mums neįprastose sąlygose (Akinyje vyrauja vėjas iš kairės) išmokome daugiau nei per visus sezonus atidrožtus Lietuvoje. Pradėjome jausti lentą ore, kontroliuoti sukimą, apsivertimus, taip pat išlaikyti greitį bottom turn'ų metu. Kiek nustebino Viduržemio jūros bangos - kiekvieną dieną jos formuojasi iš naujo, o naktį - nurimsta. Almerimar - tobula buriavietė plaukti bangose. Vėjas čia visada pučia sideshore - Levante iš kairės ir Poniente iš dešinės, išeiti per bangas kartais nelengva - mūša kerta prie pat kranto.


Grįžome į Tarifą pabaigę buriavimus šioje kelionėje. Net netikrinome prognozių - ir taip aišku - išvažiavus pradės pūsti. Šeštadienį prieš skrydį aplankėme EFPT varžybas, pažiūrėjome kaip varo freestyle čempionai. Atvirai? Po Victor'o - nesužavėjo... :)


Bendrai vertinant kelionę - patiko, tik ne Tarifa. Galbūt dar grįšime, bet į Almerimar...

Iš begalinės meilės bangoms - Algimantas, Girmantas, Marius...

Galerija

p.s. Tokia mūsų trijų versija. Kiti plaukė daugiau, apie Tarifą galvoja pozityviau - jie ir parašys kaip ten kas :)

Komentarai