Burlentės
-
Vėjo beieškant. Čilė 2008.
Sritis: Burlentės 30-03-2009
Parašė: Girmantas Neniškis
Kiekvienas Čilę žino kaip ilgiausią pasaulio valstybę. 4300 km nusidriekę tarp Andų kalnų ir Ramiojo vandenyno. Nuo sausiausios pasaulio vietos – Atakamos dykumos iki Patagonijos su įspūdingais ledynais, vulkanais, miškais ir Magelano sąsiaurio tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos. Tačiau demografiškai Čilė kur kas labiau koncentruota į vidurio regioną – beveik pusė iš 17 mln. gyventojų gyvena sostinėje Santjage ar aplinkiniuose regionuose. Vidurio Čilėje kur kas geriau išvystytas ir turizmas – Vina Del Mar regionas, banglenčių sostine vadinamas Pichilemu, vyno daryklų kelias „Ruta Del Vina“ ir t.t. Nepaisant atotrūkio – net sostinėje problematiška rasti žmogų bent jau suprantantį anglų kalbą. Šį regioną ir pasirinkome pirmai pažinčiai su Čile.
Kelionė
Kelionei pradėjome ruoštis dar vasaros viduryje – pagal vejų statistiką išsirinkome lapkričio pabaigą – gruodžio pradžią. Maršrutas – Vilnius-Paryžius-Santjagas-Paryžius-Vilnius. Tai nebuvo pats pigiausias variantas, tačiau bene vienintelis tiesioginis skrydis tarp Europos ir Santjago. Gabenant savo įrangą norėjosi kuo mažiau persėdimų ir papildomų mokesčių oro uostuose už negabaritinį bagažą. Tiesa, tai nebuvo pati trumpiausia kelionė. Dėl Lietuvos „izoliacijos“ Paryžiaus atžvilgiu, pakankamai sudėtinga suderinti skrydžius – Paryžiuje turėjome beveik visą dieną tiek keliaujant pirmyn, tiek atgal.
Džiugu, jog informavus apie gabenamą sportinę įrangą nebekyla problemų Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Susimokėjus už įrangos gabenimą fiksuotą mokestį, bagažą užregistravo tiesiai į Santjagą. Dėl registratūros darbuotojos klaidos Paryžiuje vis dėlto išvažiavo trys mūsų lagaminai, tačiau susiradę išvykimo terminalą sėkmingai juos iškart pridavėme, užsiregistravome skrydžiui ir, gavę įsodinimo korteles, išvažiavome apžiūrėti Paryžiaus.
Po intensyvios Mariaus (445) ekskursijos aplankant žymesnius Paryžiaus statinius, užsilipome į Eifelio bokštą ir, jau sutemus, grįžome į oro uostą. Su nemaža kompanija kinų įsėdome į lėktuvą. Po gana varginančios dienos, išlūžome nė neperskridę Prancūzijos. Pabudome tik pusryčiams, visą naktį pramiegojus, skrydis nepasirodė labai varginantis. Santjagas pasitiko saule, šiluma, muitininkų šunimi, ieškančiu narkotinių medžiagų ir jau iškrautu mūsų bagažu. Nuostoliai minimalūs – kelionėje aplink pusę pasaulio nukentėjo viena lenta – šiek tiek įdaužtas denis.
Keliai
Susiradę savo rezervuotą automobilį pakrovėme įrangą ir pajudėjome Ramiojo vandenyno link. Keliai Čilėje pakankamai geri, net žvyrkeliais nesunkiai galima važiuoti 80-90 km/h. Tiesa – žemėlapiai – ne tokie geri. Jeigu pažymėtas asfaltas – nebūtinai bus asfaltuotas kelias, jei žvyrkelis – nebūtinai žvyrkelis. Tikėdamiesi paplaukti jau pirmą dieną patraukėme tiesiai link Matanzas regiono. Nacionaliniame parke gavome pirmojo žvyrkelio krikštą, papuošėme krepšius gelsvai rudo smėlio dulkių sluoksniu. Matanzas atrodė neypatingai, patraukėme toliau į pietus. Užsukome paieškoti Pupuya, aplankėme Topocalma haziendą.
Vėjo nebuvo pakankamai, kad galėtume plaukti. Radome tik gražią bangą besivyniojančią nuo aukštos uolos stūksančios 100 m nuo kranto. Išsipakavome įrangą, susisukome kojakilpes, pelekus. Pasikapstę smėlyje, patraukėme ieškoti nakvynės vietos. 4x4 automobilis primygtinai rekomenduojamas važiuojant buriuoti į Čilę. Būdami tikri lietuviai nusprendėme pataupyti (1000 USD vs 1700 USD) ir pasirinkome tik galu varomą pick-up‘ą. Įranga tilpo, žvyrkeliais pravažiavome, tačiau silpnokas variklis ir maži ratai strigo vos pasiekus paplūdimio smėlį. Su 4 varomų ratų automobiliu nekiltų problemų pasiekti bet kurią buriavietę. Nuomojantis automobilį pilnam ekipažui (4-5 buriuotojams) – kelionė nepabrangtų nė 10%, bet keturi varomi ratai būtų tvirtas ramstis tiek techniškai, tiek morališkai (patikėkit nėra nieko blogiau, nei nuleidus galvą po silpnokos dienos važiuoti pro La Roca Quadrada ir stebėti lakstančias bures).
Miestuose greitis ribojamas iki 60 km/h, užmiesčio keliuose galima važiuoti 90 km/h, vietomis – 100 km/h, autostradose – 120 km/h. Tiesa, reikia nepamiršti, jog Čilės reljefas kiek labiau kalnuotas nei Lietuvos. Negalima ignoruoti ženklų „staigus posūkis“ ar „kelio vingiai“. Bet kada, norint likti savo kelio juostoje, gali tekti sulėtėti iki 40-50 km/h. Keliuose pasitaiko policijos – autostradose jie turi fiksuotus patikrinimo postus, tačiau gali laukti praktiškai bet kur. Važinėdami matėme du fiksuotus postus ir du reidus, viename kurių gavome pastabą apie nedegančią kairę lempą. Leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje – 0,6 promilės.
Gyvenimas
Važiuojant buriuoti į vidurio Čilę gyventi rekomenduojame Matanzas (ir jo apylinkėse) arba Pichilemu. Gyvenimui galima rinktis tarp viešbučių su organizuotu maitinimu (pusryčiai įtraukiami į bendrą kainą) arba nuomojamais namais su virtuvėmis. Nebijodami gamintis maisto patys, pasirinkome pastarąjį variantą. Nemažai nuorodų į nuomojamus namus Pichilemu galima rasti (www.depichilemu.cl). Matanzas regione galima rinktis tarp Surazo viešbučio (www.surazo.cl) ir Olas de Matanzas kempingo (www.olasdematanzas.cl) su nuomojamais namukais ir galimybe gyventi palapinėse. Tiesa, jei Pichilemu miestelis didesnis už Šventąją su pilnai išvystyta infrastruktūra, Matanzas – visiškas kaimelis, neturintis net padoresnės parduotuvės. Artimiausias bankomatas, ar parduotuvė, kur galima rasti visų maisto produktų – Litueche miestelyje už 30 km.
Čilėje nesunku rasti šviežių daržovių, vaisių (obuolio dydžio ir konsistencijos braškių, braškių dydžio mėlynių ir t.t.), taip pat šviežių mėsos, paukštienos produktų. Netrūksta ir žuvies produktų. Kiekviename restorane galima paragauti bent kelių rūšių žuvies (populiariausia jų – Corvina – Sidabrinis Kuprys), bei jūros gėrybių (moliuskų, austrių, krabų). Rytais, kai žvejai grįžta iš vandenyno galima gauti gyvos žuvies ar krabų tiesiai iš valties. Žinoma – nesunku gauti šviežių Čili pipiriukų, ar kitų gerų prieskonių.
Pichilemu būtina aplankyti „Secreto“ restoraną, maistas tikrai vertas dėmesio. Matanzas kaimelyje – Surazo viešbučio virėjas maistą ruošia netgi geriau, nei raižo bangas vandenyne. Tradicinis mėsos patiekalas – jautienos steikas su keptais kiaušiniais ir bulvėmis fri, tad lietuviškam skrandžiui didelių problemų dėl maisto nekilo.
Buriavimas
Čilėje vyrauja Surazo – stiprus pietų vėjas, daugumoje buriaviečių sudarantis side-side-off shore sąlygas. O buriaviečių čia tikrai netrūksta! Žemėlapyje dūrus pirštu į vandenyno pakrantę penkiasdešimt kilometrų spinduliu galima rasti bent tris iškyšulius formuojančius gražias bangas. Tačiau norint pagauti vėją – būtina nesėdėti vietoje. Vėjuoto sezono pradžioje (rugsėjį – spalį) vėjai pučia visoje Čilėje nuo pietų iki šiaurės. Tačiau artėjant vasarai (ši prasideda sausį) vėjai leidžiasi į pietus.
Tai lemia aukšto slėgio zona besiformuojanti virš ramiojo vandenyno ir žemo slėgio frontas esantis virš žemyno. Aukšto slėgio zonai išsiplėtus į šiaurę pučia visoje pakrantėje, tačiau aukšto slėgio zonai leidžiantis (susitraukiant) į pietus vėjai taip pat traukiasi į pietus. Tipinės vasaros sąlygos: 2-3 vakarus vėjo yra (esant giedram orui, į pavakarę įsipučia penkiems kvadratams), 4-5 dienos būna tuščios. Ruduo (kovas – balandžio pradžia) geriausias bangų atžvilgiu: visose buriavietėse per vasarą nusistovi smėlio seklumos, tad formuojasi itin didelės, taisyklingos bangos. Vėjo tikimybė didesnė nei vasaros metu, tačiau sėdint vienoje buriavietėje yra tikimybė nesulaukti vėjo ir per kelias savaites. Apie buriavietes pietų ar šiaurės Čilėje pakankamai sunku rasti informacijos internete, tačiau vietiniai buriuotojai gali papasakoti apie kiekvieną lankytiną vietą. Pažymėtinos buriavietės šiaurėje: Pichidangui; Vidurio Čilėje: Matanzas, Topocalma, Pichilemu, Las Brisas, Llico, Santo Domingo; pietuose: Curanipe, Quidico, Isla de Mocha. Norint paragauti įspūdingų sąlygų reikia būti pasiruošusiam keliauti į bet kurią šių buriaviečių.
Rekomenduojamas inventorius – burės tarp 4 ir 5.3 kvadratinių metrų, lentos – apie 80 litrų silpnesnėms dienoms, mažesnėms bangoms ir apie 70 litrų tūrio dienoms, dėl kurių galima įsimylėti Čilę per valandą. Realiai galima išsiversti su 2 burėmis (4.0-4.5 ir 4.7-5.3, jeigu pučia – visad užtenka penkiems, kitu atveju ir 5.6 negelbsti) ir viena lenta (šiek tiek didesne). Tačiau atėjus didesnėms bangoms – vien burės mažinimas nepadės. Taip pat būtinas hidrokostiumas. Ramiojo vandenyno vanduo šaltokas – 5/3 mm pusiau sausas hidrokostiumas mūsų kelionės metu tiko kuo puikiausiai. Nevėjuotomis dienomis visada galima plaukioti banglente. Banglenčių sostinėje – Pichilemu miestelyje nesunku rasti banglenčių mokykla, nuomą ar vietinę gamyklėlę kurioje galima nusipirkti rankų darbo lentą (pakankamai nebrangiai lyginant su Europos kainomis).
Trumpai apie buriavietes kuriose pavyko pagauti bangų:
La Roca Quadrada
Buriavietė pavėjui nuo Matanzas. Geras pasirinkimas kai trūksta vėjo – buriavietė yra šiaurinis Matanzas įlankos ragas, tad vėjo čia visad daugiau. Dėl aukšto kranto ir tarpeklio kitos įlankos apačioje – vėjas čia sukasi pagal kranto liniją ir sustiprėja. Iš pirmo žvilgsnio – atrodo grėsmingai dėl uolų, tačiau realiai vandenyje jų nėra daug. Visur galima rasti smėlėtus tarpus tarp uolų. Kelios žolės vandenyje taip pat atrodo nejaukiai, tačiau net plaukiant per jas didesnių problemų neiškyla. Banga pradeda lūžti prie kvadratinės uolos ir ridenasi iki pat įlankos apačios. Pakeliui yra trys vietos (prie kvadratinės uolos, maždaug viduryje ir įlankos apačioje) kur banga lūžta tvarkingiau ir raižant galima padaryti daugiau nei tris posūkius ant bangos. Tiesa, nusileidus iki pat apačios – reikia nepamiršti, jog išjungus vėją teks apie kilometrą pasivaikščioti.
Plaukti įmanoma prie visų krypčių vėjų. Tačiau pagrindinė La Roca Quadrada funkcija – atsarginė buriavietė, kai nėra galimybių plaukti kitur. Perprasti bangą čia nėra labai sudėtinga, tačiau apsisukant su seto banga toliau nuo kranto, vargiai pavyks ją raižyti grįžus – bangos eina beveik statmenai kranto linijai, ir sukasi iškart už rago, tad banga ant kurios apsisukama už 300-400 metrų nuo kranto tuo pat metu jau pradeda lūžti prie kvadratinės uolos. Tačiau įpratus labai nesunku tarp setų užkilti arti uolos ir sulaukus seto pasigauti bangą.
Pliusai:
+ Net maža banga ritasi labai tvarkingai.
+ Vėjo yra beveik kas vakarą – jei tik dangus giedras, vakare įsijungia terminis vėjas.
+ Visada daugiau vėjo nei Matanzas.
Minusai:
- Nemažai uolų pakrantėje.
- Būtinas keturių varomų ratų automobilis.
Matanzas
Viena geriausių vietų Čilėje. Banga ridenasi nuo uolėto iškyšulio. Kylanti banga pradeda lūžti toliau nuo rago ir kildama vis artėja prie jo. Nuo dviejų metru aukščio ji pradeda ristis prie pat uolų ir nesunkiai galima atlikti iki 5 bottom-turn‘ų. Kadangi banga lūžta ant smėlio – tai nėra tobulas „point-break“, tačiau, lūždama sekcijomis visada palieka galimybę dar vienam posūkiui, tiesiog suktis visad reikia stengtis sekcijos pabaigoje.
Geriausia vėjo kryptis – šiek tiek iš vakarų. Dėl įlankos ir dviejų aukštų uolų ant iškyšulio, prie pietų krypties vėjų labai sunku išplaukti iš įlankos, be to – vėjo labai trūksta raižymo zonoje. Tačiau vėjui pasisukus vakariau – tai bene vienintelė buriavietė turinti sideshore sąlygas (La Roca Quadrada persijungia į side-on-shore). Geriausia banga – su kylančiu potvyniu. Tuomet ji iki dviejų kartų didesnė nei kitu dienos metu.
Pliusai:
+ Galimybė gyventi tiesiai buriavietėje.
+ Arti aplinkinės buriavietės – matant sąlygas galima planuotis dieną, rinktis kur plaukti.
+ Banga lūžta virš smėlio, maža rizika ką nors sulaužyti.
Minusai:
- Mažas miestelis – nėra (normalių) parduotuvių, bankomatų, jau nekalbant apie pramogas.
- Gali greitai prisirinkti per daug buriuotojų.
Pupuya
Bene vienintelė side-on-shore buriavietė, tinkama burlentėms šiame regione. Dėl slėnio tarp dviejų kalnų – vėjas sukasi į krantą ir sustiprėja. Čia jis visad stipresnis nei aplinkinėse buriavietėse, dėl ko (ypač savaitgalį) gali labai greitai pasidaryti ankštą. Nuo Matanzas – iki čia vos kelios minutės kelio, tad dešimt mašinų, kurių kiekvienoje po 5 ištroškusius vėjo buriuotojus gali susirinkti per 7 minutes.
Pirmą kartą važiuojant čia verta bent pasikonsultuoti su vietiniais dėl išėjimo į vandenyną – jis pakankamai siauras, šalia agresyviai atrodančios uolos. Pačiam į galvą tikrai neateitų, jog čia saugiausia vieta išplaukti ar sugrįžti Pupuya. Bet kokiu atveju – išjungus vėją teks pasivaikščioti per akmenis, samanas, žoles ir, mums pasisekė, kad neteko – ežius.
Pliusai:
+ Puikios sąlygos šokinėti.
+ Stipresnis vėjas.
+ On-shore kryptis, tinkamesnė jėgos aitvarams.
Minusai:
- Maža akvatorija.
- Būtinas keturių varomų ratų automobilis.
- Akmenuotas įlipimas/išlipimas nurimus vėjui.
Topocalma
Vienu žodžiu – GĖRIS. Dviem – ABSOLIUTUS GĖRIS. Vėjas perlipęs per kalną sustiprėja ir pučia nuo kranto, iš kairės. Dėl vėjo krypties nuo kranto – vandenyje nėra sumalto čiopo. Banga kabinasi už iškyšulio kiek aukščiau ir buriavietę jau pasiekia išsilyginusi. Pietų srovė aplenkia vandenyje stūksančią uolą iš abiejų pusių ir suformuoja tobulą smėlio seklumą per kurią ritasi bangos nuo pusantro metro iki... Banga – visiškai taisyklinga, lūžtanti tvarkingai nuo pat uolos iki įlankos vidurio, kur užsidaro iš abiejų pusių. Kaip ir daugumoje analogiškų buriaviečių – būtina nuolatos būti kuo aukščiau vėjo atžvilgiu. Nusileidus žemiau – bangą pagauti žymiai sunkiau, be to – nemaža tikimybė, jog ją jau raižo kažkas iš aukščiau. Taip pat, žinoma, lieka žymiai mažiau džiaugsmo iki bangai užsidarant. Penki posūkiai apačioje ir penki bangos viršuje Topocalmai toli gražu ne riba! Daug pasakoti apie Topocalma neįmanoma – ten reikia būti!
Privažiuoti galima prie pat vandens. Neturint keturiais ratais varomo automobilio tektų sustoti prie lagūnos ir ją perplaukti. Kadangi vėjas nuo kranto – šiek tiek gūsiuotas, pakrante srovė neša pakankamai greitai – pritrūkus vėjo gali net kilti problemų išlipti į krantą. Tačiau visa tai – niekai, palyginus su tuo, ką Topocalma gali suteikti kiekvienam.
Pliusai:
+ Tobula, lengvai prognozuojama banga.
+ Banga lūžta virš smėlio, maža rizika ką nors sulaužyti.
+ Dėl taisyklingai lūžtančių bangų, nesunku apskaičiuoti tarpus tarp setų išėjimui.
Minusai:
- Galima plaukti tik iki 5 valandos, nes iki 6 reikia išvažiuoti iš haziendos.
- Turistams (nepanašiems į vietinius ir nešnekantiems tobulai ispaniškai) įvažiavimas į haziendą mokamas (5000 CLP ~ 20 LTL).
- Tik prie stipresnio vėjo (geriausia link pietų) įmanoma paplaukti iki 5-6 vakaro.
- Bet kada vingiuotame kelyje gali užstrigti sunkvežimis ir buriavietės pasiekti nepavyks.
Tačiau...
Ne visad bangos buvo teikiančios tik džiaugsmą – 1960 metais, po stipriausio visų laikų žemės drebėjimo, kilęs cunamis nušlavė nuo žemės paviršiaus ne tik Čilės-Peru pakrantę, tačiau pridarė nemažų nuostolių ir Šiaurės Amerikoje, bei Havajų salose. Bangos aukštis siekė 25 metrus Čilėje ir beveik 11 metrų už 10.000 kilometrų, kitoje Ramiojo vandenyno pusėje – Havajuose. Isla Chiloe – pirmas gyvenamas plotas susidūręs su cunamiu vos po dešimties minučių nuo žemės drebėjimo, buvo paskandintas po vandeniu virš pusės kilometro atstumu nuo pakrantės linijos. Grįžtanti banga nušlavė viską atgal į vandenyną, taip pat ir visus salos laivus. Bendri žemės drebėjimo ir cunamio nuostoliai viršijo pusę milijardo JAV dolerių, kai kurių šaltinių duomenimis virš 2000 žmonių žuvo ar dingo be žinios. Šiuo metu visa Čilės pakrantė apstatyta informaciniais stendais, rodyklėmis – kaip elgtis gavus cunamio pavojų, bei nuorodomis į specialias aikšteles įrengtas ant aplinkinių kalnų.
Reziumuojant
Čilėje būtina praleisti ne vieną savaitę. Galima grįžti į šią šalį ir kaskart buriuoti skirtingose vietose. Čia tikrai rasite atpalaiduojančią atmosferą ir puikias sąlygas sportui ir turizmui.
Fotogalerija
Video (HD)
Komentarai
| + | Unknown 11-01-2009 23:55 |
| Super straipsnis! | |
| Lyn | Unknown 12-01-2009 07:08 |
| super straipnis. Labai issamus. | |
| Unknown 12-01-2009 09:30 | |
| gi rasiau, kad ten skrist nebent metams, o ne savaitei ar dviems... :) | |
| Girmantas | Unknown 12-01-2009 10:17 |
| ivertinus tai, jog grizus i LT, grizau ir i darba... 4 savaites buvo pats tas :) | |
| jonas 108 | Unknown 13-01-2009 21:25 |
| nu jo, malaciai. idejot kur nors nuotrauku? kazkaip nerandu. noriu paziuret ka jus ten isdarinejot. | |
| Unknown 14-01-2009 11:11 | |
| nuotrauku irgi bus. kantrybes :) | |
| Unknown 09-04-2009 08:00 | |
| Jei ne paslaptis, kiek kainavo tos 4 savaites poilsio vienam asmeniui, aciu. | |
| Girmantas | Unknown 09-04-2009 11:07 |
| Kainos: Skrydis Vilnius-Europa-Cile-Europa-Vilnius (po 1 persedima) ~5000 lt Pragyvenimas gyvenant penkiese (automobilis, kuras, maistas, pramogos) ~85lt/diena. Inventoriaus gabenimas ~100-200 eur, priklauso kaip praslysi. man su bilietu keitimu ir gyvenimu viesbutyje likus vienam kaina gerokai pakilo. |
|
| Unknown 21-04-2009 20:31 | |
| Sveikinu "Girmantas; Mariukus et Aisté" (čia Mariukai daugiskaitoje :) ) filmukas apie Jūsų kelionę apkeliavo visus pasaulio internetinius windsurferių tinklapius. Atsiliepimai - geri ir labai geri. Sveikinu. | |
Komentuoti
